Romai yra labiausiai Europoje pažeidžiama etninė grupė. Apmaudu, kad Lietuva nepasimokė iš kitų valstybių patirties – romų integracija į visuomenę yra neadekvati, neatsižvelgiama į egzistuojančias skurdo, išsilavinimo trūkumo, socialinės izoliacijos ir kitas problemas. Rasistiniai, etniniai stereotipai visuomenėje bei žiniasklaidoje, neigiamos nuostatos iš valstybinių institucijų pusės, trukdančios susirasti darbą – tokia romų gyvenimo tikrovė.
2004 m. gruodžio 2-3 d. Lietuvoje padarytas vienas ryškiausių pastarųjų metų romų teisių pažeidimų Europoje. Lygių galimybių ir Seimo kontrolieriai konstatavo, kad romų teises grubiai pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, savo iniciatyva sunaikinę romams priklausantį turtą – jų gyvenamąjį būstą. Vėliau savivaldybė turto sunaikinimo procesą įvardijo kaip „neteisėtų statinių demontavimą”, dar vėliau – kaip „bešeimininkio turto nuvežimą”, romų gyvenamąjį būstą pavadinę „bešeimininkiu turtu”.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai iki šiol nepripažįsta, kad griaudami romų būstą elgėsi neteisėtai ir šiurkščiai pažeidė žmogaus teises. Tokiais savo veiksmais jie ir toliau demonstruoja nepagarbą teisinės valstybės principui bei žmogaus teisėms.
Romai, patyrę Vilniaus miesto savivaldybės atstovų savivalę, kreipėsi į ombudsmeno institucijas. Tuometinė Seimo kontrolierė R. Šalaševičiūtė ne tik pagrįstai sustabdė neteisėtus savivaldybės atstovų veiksmus, bet ir pareiškė, kad statiniai nugriauti be teismo sprendimo, taigi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, Statybos įstatymą, reglamentą, ir kitus teisės aktus. Dabartinė Seimo kontrolierė V. Pilipavičienė, atlikusi išsamų ir visapusišką tyrimą, konstatavo, kad tuometinis Vilniaus m. savivaldybės Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyriaus vedėjas D. Šaluga atliko neteisėtus, jo kompetencijai nepriskirtus, taip pat romus diskriminuojančius ir pažeidžiančius jų teises veiksmus. Seimo kontrolė šiuos pareigūno veiksmus įvertino kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Romų visuomeninių organizacijų skundą dėl galimos diskriminacijos dėl tautybės tyrė ir Lygių galimybių kontrolierė A. Burneikienė. Ji konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, savo lėšomis ir iniciatyva griaudama romams priklausančius pastatus, pažeidė Lygių galimybių įstatymą.
Paradoksalu, tačiau panašu, kad šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus įvykdę asmenys realios atsakomybės išvengs. Tai prieštarauja atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą neišvengiamumo principui. Dar daugiau, atsakingas už šiuos pažeidimus valstybės tarnautojas – minėtasis D. Šalūga – buvo paaukštintas pareigose.
Tokia situacija susidarė, nes Seimo kontrolierių sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, o Lygių galimybių kontrolierė šiuo metu turi teisę tik įspėti pažeidėją.
Lygių galimybių pažeidimą įvykdęs asmuo neišvengtų atsakomybės, jeigu Lietuva į nacionalinę teisę būtų pilnai perkėlusi Europos Sąjungos direktyvą Nr. 2000/43/EB, reikalaujančią įgyvendinti vienodų sąlygų taikymo principą asmenims, nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės. Direktyvoje sakoma, kad už lygių galimybių pažeidimus nacionaliniuose teisės aktuose turi būti nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, su galimybe numatyti kompensaciją nukentėjusiajam asmeniui. Šios direktyvos nuostatas Lietuva, kaip ir kitos į Europos Sąjungą įstojusios naujos valstybės, į nacionalinę teisę įsipareigojo perkelti iki 2004 m. gegužės 1 d., o iki š.m. liepos 19 d. Lietuvos vyriausybė turėjo pateikti Europos Komisijai ataskaitą apie šios Direktyvos įgyvendinimą.
Iki šiol nėra viešai prieinamos informacijos apie minėtą ataskaitą. Todėl kyla klausimas, ar atsakingi valdžios atstovai yra ją pateikę, ir, jei taip, kaip atsiskaityta dėl sankcijų už lygių galimybių pažeidimus įtvirtinimą.