Klaipėdiete mama prisistačiusi ponia skilčiai parašė tokio turinio laiškelį: „Laikraštyje perskaičiau vilniečio laišką, kuriame jis liaupsino pašalinius gelbėtojus, iš putojančios jūros gelbėjusius paaugles, kurios maudėsi nepaisydamos iškeltos raudonos vėliavos. O ant kranto jų laukė mama, besipiktindama, kad nesą tikrųjų gelbėtojų. Ar tas vilnietis žino, kad daugelyje Europos valstybių pliažuose kabant raudonai vėliavai gelbėtojams yra poilsio dienos? Tuomet poilsiautojai už save patys atsakingi. Pas mus, deja, nepaisoma nei gelbėtojų perspėjimų, nei raudonų vėliavų. Jei patys nebranginame savo gyvybių, kodėl dėl tokių savižudžių savo gyvenimais turi rizikuoti pašaliniai ar etatiniai gelbėtojai, greitosios pagalbos medikai, lėkdami pergrūstomis miesto gatvėmis?
O pati ne kartą mačiau, kaip, esant audringai jūrai, dažniausiai atvykėliai stačia galva puola į maudytis. Į vandenį ropoja net mažyliai, o mamos džiaugiasi jų „žygdarbiais”. Nori skęsti, skęsk. Ir nereikšk pretenzijų, kai tas tau „pavyko”, – mano klaipėdietė, duodama pipirų tiems, kurie nepaiso elementarių maudynių jūroje taisyklių.
„Vakarų ekspresas”