Agluonėnų gyventojams parūpo dar tarpukariu statyto geležinkelio – vadinamojo siauruko – liekanos. Baimindamiesi, kad kelio rekonstrukciją atliekantys darbininkai jų nesuniokotų, žmonės kreipėsi į Kultūros vertybių apsaugos specialistus.
Nors Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistai net neabejoja, kad siauruko liekanos turėtų būti Savivaldybės saugomas objektas, iki šiol tuo pasirūpinti esą neatsiradę lėšų.
Dabar tik nuo rekonstrukciją atliekančių darbininkų geranoriškumo priklauso, ar visi istorinę vertę turintys pylimo akmenys bus išsaugoti, ar dalis jų taip ir nuskęs upės dugne.
Gaila istorinių akmenų
Agluonėnuose gyvenantis Jonas Čepas piktinasi, kad rekonstrukcijos šiais laikais esą vykdomos labai neapdairiai – nesistengiant išsaugoti istorinių vertybių.
Pasak jo, keista, kad į prieškario laikus menančio siauruko geležinkelio pylimo liekanas, esančias prie Agluonos upės, paveldo sergėtojai žiūri pro pirštus.
„Šis pylimas buvo supiltas dar vokiečių laikais. Siaurukas tuomet kursuodavo iš Pėžaičių į Klaipėdą. Po karo geležinkelio bėgiai buvo išdraskyti. Tik prie Agluonos buvo išlikęs pylimas. O dabar atvažiavo su buldozeriais ir vėl baigia viską išdraskyti”, – pyko J. Čepas.
Pasak jo, kiekvienas pylimo akmuo yra vertingas, mat jie yra nutašyti pagal specialią technologiją. Ir jei įvairūs kolekcininkai „užuostų”, kad tokios vertybės tiesiog draskomos buldozeriais, svarstė J. Čepas, atvažiuotų ir susirinktų, o vėliau parduotų už didžiulius pinigus.
Šiek tiek apgadino
Klaipėdos – Veiviržėnų – Endriejavo kelio rekonstrukcijos darbus atliekančios bendrovės „Žemaitijos keliai” darbų vadovas Juozas Šleiteris „Vakarų ekspresą” patikino, kad senovinio pylimo liekanas stengiamasi išsaugoti. Tačiau, pripažino, jos buvo šiek tiek apgadintos.
J. Šleiteris pasakojo, kad darbų vietą apžiūrėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybės paveldo sergėtojai.
„Mes tik žodžiu sutarėme, kad pylimą stengsimės išsaugoti, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepasirašėme”, – sakė J. Šleiteris.
„Vadinasi, gal ir išsaugos, o gal ir ne… Ką reiškia žodinis susitarimas?” – negalėjo nusiraminti J. Čepas.
Vakar „Vakarų ekspreso” korespondentams atvykus apžiūrėti, kaip vykdomi rekonstrukcijos darbai, J. Čepas susiginčijo su J. Šleiteriu, ar upės viduryje dar stovėjo viena iš akmenų pastatyta akmenų kolona, ar ji jau buvo nugriuvusi.
Be statuso
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė patikino, kad atliekant tilto rekonstrukciją jokių procedūrinių pažeidimų nepadaryta, mat siauruko liekanos kol kas neturi jokio statuso – jos nėra saugomos ir kol kas nėra įtrauktos į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą.
Tačiau prieš pradedant rekonstrukciją speciali Klaipėdos rajono savivaldybės sudaryta komisija apžiūrėjo vietą, kur atliekami darbai. Tuomet, pasak S. Šmatauskienės, su darbų vykdytojais ir buvo sutarta, kad siauruko liekanos nebus pažeistos.
„Yra atlikta fotofiksacija, kaip liekanos atrodė iki rekonstrukcijos, taip jos turės atrodyti ir atlikus darbus”, – tikino S. Šmatauskienė.
Pasak jos, J. Čepo minėta tilto atramos liekana, buvusi upės viduryje, jau buvo sugriuvusi iki rekonstrukcijos. Nepaisant to, darbus atliekanti bendrovė esą pažadėjo likusius akmenis iškelti, o po to, kai bus baigti upelio gilino darbai, vėl juos padėti į buvusią vietą.
„Be abejo, kadangi objektas nėra saugomas, mes negalime reikalauti iš darbininkų, kad jie tilto atramas ir siauruko liekanas paliktų tokias, kokios jos buvo”, – svarstė valdininkė.
Siūlys saugoti
S. Šmatauskienė, be kita ko, patikino, kad šį objektą būtinai bus siūloma įtraukti į Klaipėdos rajono savivaldybės, ar net valstybės nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą.
Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas vakar žadėjo artimiausiomis dienomis nuvykti ir apžiūrėti, ar išties atliekama rekonstrukcija kenkia istoriniam paveldui.
„Projektą dariusi bendrovė neprivalėjo derinti veiksmų su KVAD specialistais. Tačiau tik nuvykęs į vietą galėsiu spręsti, gal išties pylimo liekanos yra kultūrinė vertybė. Labai džiugu, kad žmonės nėra abejingi ir rūpinasi palikimu”, – vakar trumpai komentavo L. Kavaliauskas.
Klaipėdos – Veiviržėnų – Endriejavo kelio ir tilto per Agluonos upę rekonstrukciją užsakė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, projektą rengė UAB „Kelprojektas”.
Edita Užkuraitė
„Vakarų ekspresas”