Tik po penkiolikos nepriklausomybės metų susigriebus inventorizuoti buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (DOSAAF) paveldėtą turtą paaiškėjo, kad daugelis sklandytuvų ir lėktuvų Lietuvoje yra beviltiškai pasenę. Panevėžio aeroklubo vadovas Bronius Zaronskis PB tvirtino turįs beveik dviejų milijonų litų vertės morališkai pasenusio turto. Aviacijos specialistai mano, jog aeroklubams turėtų būti leista privatizuoti ir atnaujinti turimą techniką, tačiau valdžia tokių siūlymų svarstyti neskuba. Vyriausybės sprendimu DOSAAF turtas pagal panaudos sutartį buvo perduotas visuomeninei organizacijai Lietuvos aeroklubui. Aviacijos sporto plėtros programoms vykdyti patikėta technika ir įranga turėjo sustiprinti Lietuvos aeroklubo materialinę ir techninę bazę. Kokia iš sovietinės organizacijos paveldėto turto likutinė vertė, dabar Lietuvoje niekas negali pasakyti. Aviacijos specialistai teigia, kad jiems atiteko kuklus palikimas – dauguma vertingo turto buvo išgrobstyta.
Lietuvos civilinės aviacijos administracijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas tvirtino, kad paveldėtas turtas kelia didelį susirūpinimą: „Lėktuvai sensta. Jiems reikalinga techninė priežiūra, bet remontui Vyriausybė lėšų neskiria. Turtas priklauso valstybei, tačiau valdžia jo neprižiūri ir neleidžia privatizuoti”.
Aviacijai skirtą turtą šalies valdžia perdavė Lietuvos aeroklubui, bet realiai jį pasitikėjimo teise valdo šalyje veikiantys aeroklubai. Šiuo metu svarstoma, ar nevertėtų turto patikėti kiekvienam klubui. Aplinkos ministerijos specialistai tvirtina, kad tuomet būtų griežtesnė kontrolė. Kiekvienas organizacijos vadovas turėtų asmeniškai atsakyti už valstybės nuosavybę.
Valdo pasenusį turtą
————————
Aeroklubų turto privatizavimui pritaria Panevėžio aeroklubo viršininkas B.Zaronskis. „Turtu mes galime disponuoti, tačiau jam išlaikyti, atnaujinti valdžia skirti lėšų nesirengia. Geriausia būtų, jei aeroklubui būtų leista veikti kaip privačiai bendovei”, – įsitikinęs klubo vadovas.
B.Zaronskis sakė, kad šiuo metu klubas pasitikėjimo teise valdo už beveik dviejų milijonų litų vertės turtą. „Turime tris „Wilga 35A”, vieną JAK 52 lėktuvus ir apie 20 sklandytuvų. „Wilgos” 25 metų senumo, o JAK – šešiolika. Sklandytuvai dar senesni. Jie pagaminti beveik prieš 40 metų. Be skraidymo aparatų, mums priklauso aeroklubo pastatai, angaras, degalų bazė ir pats aerodromas. Būtų labai gerai, jei galų gale Vyriausybė nuspręstų ir leistų turtą privatizuoti. Kadangi mums nėra skiriama lėšų technikai remontuoti, privatizavę turtą galėtume kai kuriuos skraidymo aparatus parduoti, o gautas lėšas panaudotume likusiai technikai tvarkyti”, – aiškino aeroklubo viršininkas.
Reikėtų daugiau lėšų
————————
Klubo vadovas tvirtino, kad aeroklubo metinis biudžetas – apie 12 tūkstančių litų. „Šiais metais turėjome daugiau lėšų, nes buvo skirta papildomai pinigų minėti 75 metų jubiliejų. Gyvuoti klubui reikėtų apie pusantro milijono litų. Tačiau tokių pinigų mums niekas neskiria”.
B.Zaronskis sakė, jog apie aeroklubų turto privatizavimą kalbama senokai, tačiau niekas nesprendžia klausimo iki galo: „Vis kalba ir kalba, o sprendimo nepriima. Mes galime naudotis mums priskirtu turtų, tačiau nesame tikri jo šeimininkai. Įsteigus privačią bendrovę ir privatizavus turtą daugelis dalykų išsispręstų”.
Pastatai gali virsti griuvėsiais?
———————————-
Kiek kitokios nuomonės Lietuvos aeroklubo generalinis sekretorius Antanas Karpavičius. Jis abejoja, ar sportuojantys aviatoriai galėtų įsigyti brangiai kainuojančios technikos ir ją išlaikyti. Anot jo, privatizavimo idėja nevisiškai priimtina.
Seime šiuo metu pradėta svarstyti, kaip toliau naudoti buvusios DOSAAF turtą. Kai kurie seimūnai už tai, jog reikia leisti jį privatizuoti. Kiti abejoja ir baiminasi, kad aeroklubams priklausantys pastatai gali virsti griuvėsiais arba būti nugriauti, o jų vietoje iškils gyvenamieji namai. Politikai nuogąstauja, kad leidus privatizuoti aeroklubus šalyje gali nelikti aviacijos specialistus rengiančių įstaigų. Mat aeroklubams yra išduota mokslo įstaigos licencija.
Išgelbėtų nuo bėdų
———————–
Pastaruoju metu dėl tikrai apgailėtinos aeroklubų būklės Lietuvoje įvyko ne viena katastrofa. B.Zaronskis įsitikinęs, kad išsprendus turto privatizavimo problemą būtų galima mąstyti apie technikos remontą. „Galbūt atsirastų papildomai lėšų ir seną techniką būtų įmanoma apdrausti. Kol bus taip, kaip dabar yra, nebūsime apsaugoti nuo katastrofų ir kitų bėdų. Džiaugiuosi, nes mus lyg ir žada perkelti į Pajuostį. Turėtume įsikurti Karinių oro pajėgų 2-osios aviacinės bazės teritorijoje. Tačiau kol nebus išspręsti privatizavimo klausimai, į plyną lauką keltis nenorėtume”.
Raimonda Mikučionytė