Vienišų mamų paramos fondo direktorė Živilė Jotautė teigė, jog tokias reikia ne smerkti, bet teikti joms žinių
Visose visuomenėse, visais istoriniais laikotarpiais buvo nesantuokinių vaikų. Tačiau Vienišų mamų paramos fondo direktorė Živilė Jotautė nuogąstauja, jog dėl sparčiai didėjančio vyrų ir moterų neatsakingumo Lietuvos gali laukti socialinis sprogimas.
Statistikai jau drebina konservatyvių lietuvių sąmonę skaičiais, jog kas trečias kūdikis šalyje gimsta ne santuokoje. Nereikėtų savęs raminti, kad tai atžalos tik žmonių, kurie nusprendę abipusę meilę įrodyti ne skubiai padėdami parašą ant amžinos partnerystės dokumentų, o kasdieniniu atsidavimu ir rūpesčiu.
Pagal statistiką, esame vidutiniokai
Pernai 29,5 procento (8736 iš 30 419) Lietuvoje gimusių kūdikių susilaukė vienišos mamos. Prieš penkerius metus nesantuokinių vaikų gimė tūkstančiu mažiau, nors gimstamumas buvo didesnis. Tai bandoma aiškinti pasikeitusiu požiūriu į gyvenimą, Vakarų kultūros plitimo sąlygotu moralinių normų laisvėjimu, mažesniu religingumu ir tradicijų paisymu, nepakankamu seksualiniu švietimu, gyvenimo „susimetus” populiarumu.
Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, pagal nesantuokinių vaikų skaičių esame tik vidutiniokai. 2001 m. Islandijoje jų gimė net 65 proc., Švedijoje – 55 proc., Norvegijoje – apie 50 proc., Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Prancūzijoje – apie 40 proc. visų gimusių vaikų, tuo tarpu Graikijoje ne santuokoje gimsta tik apie 3 proc. kūdikių, Lietuvoje – 28 procentai.
Slėpė buvusius draugus
Kalbėti su vienišomis mamomis apie jų gyvenimą nebuvo lengva. Dalydamosi išgyvenimais moterys ne kartą nutildavo, prašė daug ko nerašyti, o ypač neminėti jų pavardžių.
„Į mane aplinkiniai ir taip kreivai žiūri. Nenoriu reklamuotis, dar sakys, kad populiarumo užsinorėjau, pati į laikraštį nuėjau”, – teigė viena pašnekovių. Kalbintos vienišos mamos vengė ne tik fotografuotis, bet ir kalbėti apie vaikų tėčius, kad rašinyje jie neatpažintų savęs.
Dovanų prašo tėčio
„Viena matai prasikalusį dantuką, stebi pirmą žingsnį, viena slaugai karščiuojantį vaiką ir viena puoli į paniką, kai nežinai, kas jam yra. Ir liūdna, ir graudu, kai supranti, kad vienai teks tą besišypsančią būtybę į gyvenimą išleisti”, – pasakojo penkerių metų dukrelę auginanti Zita Leitaitė. Ji viešumo nesibijo, tačiau teigė nenorinti kalbėti apie vaiko tėtį. „Geriau pašnekėkim apie mus su Migle”, – nusišypsojo į mergaitę pažvelgusi moteris.
Pasak jos, sunkiausia ne tik išgyventi nusivylimą, bet ir susitaikyti su vienišos mamos vaidmeniu: bandyti visiems aiškinti, kad viską gali pati. Nelengvi ir dūriai į širdį, kai vaikas, pūsdamas gimtadienio torto žvakeles, rašydamas laišką Kalėdų Seneliui, dovanų prašo tėčio.
Nesijaučia vieniša
„O aš nesu vieniša mama, – pareiškė dvidešimt devynerių metų Vida. – Šalia turiu nuostabiausią pasaulyje draugę – Dovilytę”. Jos tėtis apie mergaitę nežino iki šiol. Vida ir neketina jam sakyti.
„Gyvenimo aplinkybės tokios, kad jis su manimi tikrai nebūtų likęs. Žinojau, kad vienai auginti vaiką bus sunku, bet ašaros iš laimės riedėjo, kai echoskopo ekrane pamatydavau lėliuką, kai apžiūrinėjau jo nuotraukėlę parsinešusi namo”, – prisiminė jaunoji mama.
„Juk negali gyventi ir laukti princo ant balto žirgo, jei iki šiol jis neatjojo. Reikia pačiai pasirūpint savo ateitimi ir tapti mamyte. Seniai troškau vaikelio, mokslai baigti, turiu darbą”, – kalbėjo Vida. Ji nesupranta, kodėl vienišos mamos sulaukia pašaipų, neigiamo požiūrio. „Juk puiku, jei moteris turi tiek stiprybės ir augina vaikutį”, – įsitikinusi kaunietė.
Išėjo cigarečių ir negrįžo
Vilma – vieniša mama jau šešeri metai. „Einu, kur noriu, darau, ką noriu, susitikinėju, su kuo noriu. Gyvenu kaip jauna panelė, tik turinti vaiką. Savaitgaliais sūnelį palieku mamai, o pati – į gastroles. Negi tokioj jaunystej namie kiurksosiu?” – kalbėjo Vilma.
Tačiau ji prisipažino, jog būna ir liūdnų dienų. „Baisiausia – per didžiąsias šventes, kai visi renkasi su antrosiomis pusėmis. O aš atsivežu tik sūnelį”, – sakė Vilma.
Vos sužinojusi, kad laukiasi, ji apie tai pasakė draugui. Šis nesileido į kalbas. „Pasakė, jog eina nusipirkti cigarečių, ir negrįžo. Po mėnesio atsiuntė savo brolį paimti daiktų”, – prisiminė kaunietė.
Ji pasakojo, jog ilgai verkė ir galvojo, ką reiks daryti su mažyliu, studijomis. „Be to, gyvenau su tėvais. Maniau, jog nieko blogiau gyvenime negali būti. Dabar aprimau, tačiau kai kurios smulkmenos vis dar primena vaiko tėtį, svajones sukurti šeimą”, – pasakojo jauna mama.
Leidžiasi išnaudojamos
Vienišų mamų paramos fondo direktorė Živilė Jotautė pasakojo, jog daugėja vienišų mamų, kurioms reikia materialinės pagalbos, kad per pietus būtų ką padėti ant stalo. Moterys į skurdą nusirita ne tik dėl to, jog tingi anksti rytais keltis į darbą.
„Priežastys – įvairios, dažniausiai labai gilios. Viena jų – moterų degradacija. Dalis vienišų mamų yra užaugusios vaikų globos namuose. Jos neturėjo gero pavyzdžio, kokia turėtų būti šeima, kaip moterims reikėtų bendrauti su vyrais. Viena paauglė, kuriai bandžiau padėti, pasakojo, jog vaikinų ieškojo, nes norėjo atramos, tvirčiau jaustis. Ir įklimpo, be to, gavo ligą, pastojo. Nežinodama, jog gali būti ir kitaip, ji pasitenkino dėmesiu, santykiais, kokie susiklostė savaime. Išėjusiomis iš vaikų globos namų mergaitėmis bandoma pasinaudoti ir dėl to, jog savarankiško gyvenimo pradžiai jos gauna nemažą finansinę paramą”, – sakė Ž.Jotautė.
Pabėga nuo vyro
Pasak fondo direktorės, nemažai vienišų mamų atsiranda dėl vyrų alkoholizmo. „Moteris kenčia, kenčia, bet vieną dieną trūksta kantrybė: meta viską ir su vaikais išeina į gatvę. Neseniai į mus kreipėsi mama su penkiais vaikais, jauniausiam – vos treji. Moteris buvo prisiglaudusi „Pastogėje”. Jai pradėsiant savarankišką gyvenimą, bandysime padėti, kuo galime, bet iniciatyvą ji turi rodyti pati”, – kalbėjo Ž.Jotautė.
Kauno medicinos universiteto magistrės nuomone, lietuvių tauta labai linkusi pagelbėti savo artimui, tačiau kartais perlenkia lazdą. Kai pagalbos būna per daug, iš pakliuvusiojo bėdon atimama galimybė surasti savo stipriąsias puses ir atsistoti ant kojų.
Pametė esmę
Ž.Jotautės nuomone, vaikams, jaunimui verkiant reikia kryptingos informacijos apie šeimyninį, seksualinį gyvenimą, žmonių tarpusavio santykius. „Kalbėdama su paauglėmis susidariau įspūdį, jog joms gyvenime svarbi materialinė gerovė ir kaip greičiau tapti moterimis. Dauguma žmonių nesuvokia lytinių santykių esmės. Tai santykių su artimu žmogumi kūrimas, o ne vienkartinis pasitenkinimas”, – kalbėjo moteris.
Ji pasigenda vyrų sąmoningumo. „Atsakomybė neretai numetama moteriai, tegul ji viena kapanojasi. Moterims sąmoningumo irgi trūksta, tačiau atsakomybės už savo veiksmus jas priverčia imtis gyvenimas”, – sakė Ž.Jotautė, aiškindama, kad labai greitai galima tapti vieniša motina arba kūdikio atsisakiusia, abortą pasidariusia moterimi.
Sunku vienam atstoti du
Psichologas Olegas Lapinas teigė, kad neturėdamas tėvo berniukas dažnai išsiugdo perdėtą atsakomybės jausmą, nori būti stiprus, paguosti motiną, ją paremti. Toks sūnus vėliau susiduria su infantilumu, nevyriškumu, nesugeba savarankiškai gyventi. Kai sukuria šeimą (jei išvis sukuria), atsiranda dar viena problema – motina nuolat kišasi į jaunos šeimos gyvenimą.
Kai tėvo nėra ir berniukas neturi net jį pakeičiančio modelio, jam labai sudėtinga priskirti save kuriai nors lyčiai, ypač jei berniuką daugiausia supa moterys – vaikų darželyje ir mokykloje jos taip pat daro jam įtaką. Specialistai įžvelgia, jog augantis be tėvo vaikas gali neturėti pasitikėjimo savimi, gali išryškėti jo polinkis į prievartą, yra sunkiau auklėjamas.
Vienišos motinos dukras gali imti nuteikinėti prieš visą vyriškąją giminę. Be tėvo augusi duktė ateityje gali turėti rimtų problemų bendraudama su priešingos lyties atstovais, nes nematė tėvo pavyzdžio. Jos savęs vertinimas taip pat gali būti menkesnis, nes jos niekada negyrė tėvas.
Užsienio mokslininkų atliktas eksperimentas patvirtino teiginį, kad be tėvo augantys vaikai linkę savo poreikius tenkinti nedelsdami. Vienai vaikų grupei buvo pažadėta saldumynų. Jei jų mažyliai norėtų išsyk, gautų tik nedaug. Dauguma be tėvo augusių vaikų pageidavo savo dalį gauti iškart. Be to, vaikams iš išsiskyrusių šeimų buvo daug sunkiau atidėti poreikio tenkinimą negu vaikams, kurių tėvai buvo mirę.
Vienišoms mamoms psichologas pataria už savo šeimos ribų įsigyti draugų. Ne tik pačiai motinai, bet ir vaikams svarbu, kad kontaktų ratas plėstųsi, gyvenimas persitvarkytų. Vėl būtų kuriami planai, kuo nors kartu užsiimama, siekiama naujų tikslų.
Profesinėje veikloje moteris gali pasiekti naujo pripažinimo. Kai ji patiria, kad ją pripažįsta kaip asmenybę, jai lengviau sekasi bendrauti su savo vaikais ir gilintis į jų problemas. Ir nereikia pamiršti, kad yra atvejų, kai vienišos mamos ir jų vaikai subrendo išskirtinėmis asmenybėmis, ne tik sutvarkę savo pačių gyvenimą, bet ir pateikę įstabų pavyzdį kitiems.
Jurgita Murauskaitė