Sumaniam daržininkui arbūzų pirkti nereikia

Jau septynerius metus biržiečio Gendručio Čeponio šeima ir artimieji neragavo pirktinių arbūzų, atvežtų iš šilto klimato šalių.

65 metų vyras šių egzotiškų desertinių daržovių parduotuvėse nė neieško – jų užsiaugina savo darže.

Pensininkas „Panevėžio rytą” tikino, jog gerai prinokusių arbūzų skonis niekuo nesiskiria nuo pirktinių. Be to, jo daržovės yra ekologiškos, auginamos netręšiant chemikalais.

Užsiaugintų arbūzų G.Čeponio šeimai pakanka iki spalio mėnesio. Nors tinkamomis sąlygomis arbūzus būtų galima laikyti dar ilgiau, bet visų mėgstamos daržovės vėlyvo rudens nesulaukia, nes greitai suvalgomos.

Gausų jų derlių paprastai rugsėjo mėnesį nuimantis G.Čeponis šiemet savo šeimą jau pavaišino keliais po penkis kilogramus sveriančiais arbūzais.

Gerai dera saulės atokaitoje

G.Čeponis „Panevėžio rytui” sakė, jog daugelis žmonių, sužinoję, jog jis augina arbūzus, tvirtina negalintys patikėti, kad šie Lietuvoje užauga niekuo ne blogesni nei įvežtiniai.

„Mane stebina toks žmonių konservatyvumas. Kai pradėjau auginti arbūzus, daugelis mane suniekindavo, jog tuščiai gaištu laiką. Tačiau šie vaisiai tikrai užauga ne prastesni nei Ispanijoje”, – tikino G.Čeponis.

Daržininko teigimu, arbūzus daug lengviau užauginti nei pomidorus, morkas ar agurkus. Šiuos augalus reikia nuolatos laistyti, ravėti, morkas retinti, o arbūzams pakanka saulės šviesos.

Tai pagrindinis dalykas, kuris reikalingas geram derliui.

Kadangi arbūzai nemėgsta drėgmės, juos reikia sodinti į keliolikos centimetrų aukščio lysves – gausiai palijus, drėgmės perteklius nubėga. Daržininkas arbūzus palieja tik kartą per savaitę arba dar rečiau.

Reikia saugoti nuo šalnų

Arbūzų sėklas biržietis pirmiausia sudaigina drėgname skudurėlyje. Vėliau susodina į atskirus indus – po vieną sėklą kiekviename inde.

„Kaip ir daugelis daržovių, arbūzų sodinukai jautrūs šalčiui. Sėklas pasėju balandžio mėnesį, o kai jos sudygsta, daigus sunešu į šiltnamį. Gegužės mėnesį, kai praeina šalnos, galiu sodinti į dirvą”, – auginimo subtilybes aiškino G.Čeponis.

Vienais metais vyras sodinukų nebenešė į šiltnamį, o tiesiai susodino į dirvą, tik vėliau juos apdengė plėvele. Tačiau yra buvę ir nesėkmių – kartą didžioji dalis daigų nušalo.

Išsiraizgiusios arbūzų virkščios, pasak pensininko, puikiai užgožia piktžoles, todėl daržo nereikia dažnai ravėti.

Užauga iki 8 kilogramų

Nemažą dalį daržo užimantys arbūzai, G.Čeponio teigimu, užauga netgi iki aštuonių kilogramų svorio.

Du ar penkis kilogramus sveriančios egzotiškos daržovės jau nebestebina netradicine daržininkyste užsiimančio vyro.

Dabar biržietis augina ‘Crimston Sweet’ ir ‘Kiemintai’ veislių arbūzus. Skirtingas rūšis daržininkas specialiai susodino šalia į dvi lysves, taip tikėdamas jas sukryžminti, kad vaisiai būtų dar skanesni.

‘Crimston Sweet’ veislė – amerikietiška. Jos sėklų G.Čeponiui atsiuntė krikštasūnis iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Šių arbūzų žievė yra išmarginta šviesiai žaliomis juostomis.

„Amerikoje, ypač Kanados pasienyje, labai populiaru šias daržoves auginti. Tai įrodo, jog ir Lietuvoje tinkamos sąlygos, nes klimatas panašus”, – sakė G.Čeponis.

‘Kiemintai’ – lietuviška tamsiai žalia žieve veislė, išvesta Konstantino Nedzecko. Iš K.Nedzecko, parašęs laišką, G.Čeponis gavo šios veislės sėklų.

Biržietis yra auginęs ir rusiškus ‘Irokėzus’, tačiau jie nepatiko, nes nebuvo skanūs.

Pavojingi trys priešai

Palyginti nelepiems arbūzams puikiai tinka paprastas lietuviškas dirvožemis. Svarbiausia, kad dirva nebūtų rūgšti ir sunki.

„Rudenį, kai nukrenta lapai, aš žmonių paprašau, kad atiduotų sugrėbtus lapus. Juos išbarstau ant dirvos ir suariu – taip pasidaro geras derlingas dirvožemis”, – sakė daržininkas.

Arbūzai – ne vienintelė kultūra, patraukusi G.Čeponio dėmesį. Jis augina ir kitas egzotiškas moliūgines daržoves – melionus. Šios nepaprastai švelnaus skonio ir kvapo daržovės jo darže taip pat dera puikiai.

G.Čeponis melionus augina tokiomis pat sąlygomis kaip ir arbūzus. Jei tenka skinti melionus dar nesubrendusius, palaikyti ant palangės saulės atokaitoje, jie prinoksta kaip ir darže.

Paklaustas, kaip sužinoti, ar arbūzas jau sunokęs, G.Čeponis sakė, jog reikia pabarbenti į jo šoną – jei prinokęs, garsas būna duslus, o jo apačia – geltona.

Biržiečio darže auga dar vienas egzotiškas augalas – valgomoji viksvuolė. Tai Viduržemio jūros šalių augalas. Iš pažiūros panašus į paprastą žolę augalas ant šaknų augina maždaug centimetro ilgio pailgus riešutėlius, kurių skonis primena kokosą.

Pensininkas prisimena su valgomąja viksvuole susijusį juokingą atsitikimą. Kartą sodo kaimynė jo paprašė šio augalo sėklų. Po kurio laiko atėjusi ėmė dejuoti, jog niekas neišdygo, ir paprašė G.Čeponio parodyti, kokie turi būti daigai. Kai išvydo išdygusias neišvaizdžias žolytes, moteris nusijuokė, jog visas jas išravėjo, pamaniusi, kad tai piktžolės.

Patyrusio daržininko teigimu, nėra tokių daržovių, kurių nebūtų galima išsiauginti pačiam. Tačiau bet kokie augalai, auginami atokiose sodų bendrijose, turi tris priešus – vagis, kurmius ir karkvabalių lervas.

Irena Gasaitytė

„Panevėžio rytas”