Į jubiliejinę medžioklę – be šautuvų ir skalikų

Šventės vadovas – „Daugio” klubo metraštininkas
Saulėtą dieną sunku pasakyti, ko Dauguose daugiau: dangaus mėlynės ar ežero veidrodyje atsispindinčios, vos vos rudens paliestos, žaliosios girių skraistės. Praėjusį šeštadienį prie Daugų ežero prigludusiame Salos kaime gamta buvo palanki tiems, kas su ja tiek metų artimai bendrauja. Tauro ragas čia sušaukė vieno seniausių Lietuvoje medžiotojų klubo „Daugis” bendruomenę: medžiotojus, jų šeimų narius, bičiulius, gausų būrį svečių. Penkiasdešimtmetį minintis klubas savo jubiliejinę šventę organizavo kaip simbolinę medžioklę, o jos vadovu buvo paskirtas klubo metraštininkas, vienas aktyviausių narių Vytautas Kucevičius.
„Daugis” save kildina iš 1955-ųjų rudenį įkurtos Daugų rajono medžiotojų draugijos. Vytautui teko klubo istoriją pešti iš senbuvių, nes rašytinių šaltinių neišliko. Taip radosi jubiliejinis „Daugio” istorijos lankstinukas. Jame – Dzūkijos krašto žmonės, skyrę savo laisvalaikį, mintis ir darbus Daugų, Gedimino, Varčios, Kemsynės, Kalesninkų, Gudžių ir Pamusio miškų faunos apsaugai ir gausinimui, taisyklingai medžioklei ir, be abejo, savo pomėgiui.
Klubo istorijoje būta pakilimų ir atoslūgių, skyrybų ir dalybų. Taip atsirado dar du klubai – „Varčia” ir „Varėnė”. Šiuo metu „Daugis” Alovės ir Daugų seniūnijose valdo 2712 hektarų medžioklės plotą: 137 hektarus miškų, 797 hektarus vandens telkinių ir 545 hektarus laukų. Klube – 24 medžiotojai, kuriems vadovauja Algirdas Cicėnas. Klubo medžioklės plotuose pastaruoju metu pagausėjo stirnų, šernų, lapių, bebrų, tačiau nebeliko briedžių ir tauriųjų elnių…
Turtingą klubo istoriją bylojo du trofėjų stendai, ne vienas jų eksponatas buvo apdovanotas medaliais ir diplomais įvairiose parodose. Viename stendų – sidabrą pelnę Mindaugo Smolsko sumedžioto tauriojo elnio ragai. Klubo veteranas Kazimieras Patackas, medžiojęs 47 metus, peržvelgęs trofėjų parodą, sakėsi nesigailįs gyvenime nenušovęs nei briedžio, nei elnio, nors akis į akį buvo susitikęs ne vieną miško galiūną. Girdi, šernas, lapė, kiškis – kitas dalykas. Ir ančių veteranas nešaudęs, jam gražu pažiūrėti, kaip šios atskridusios tupia į vandenį.
Julius Savilionis, pirmasis „Daugio” pirmtako vadovas, sakosi su jaunimu jau nebespėjantis ir į medžioklę pasivaikščioti išeinąs tik kartą metuose – rudenį.

„Geriau pyktis su gimine nei su kaimynu”

Taurios medžioklės tradicijas puoselėjantį klubą su jubiliejumi pasveikino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Alytaus skyriaus pirmininkas Evaldas Dainauskas. Jis įteikė padėkos raštus visiems per penkis dešimtmečius klubui vadovavusiems medžiotojams: Juliui Savilioniui, Stanislovui Talandžiui, Mindaugui Smolskui, Ramučiui Matulevičiui, Aleksandrui Kašėtai, Algirdui Cicėnui (ir Pranui Saulėnui – vienam buvusių vadovų, nedalyvavusiam šventėje). Skyriaus pirmininkas pasveikino V.Kucevičių, kuris svarbus ne tik klubui, bet ir visai draugijai. Mat pastaruoju metu draugijos veikla priblėsusi, o teisininkas V.Kucevičius paruošė naujus draugijos įstatus, pagal kuriuos medžiotojų klubai ir būreliai (taip pat ir žvejų) veiks kaip rajonų draugijų asociacija. Jei šiems įstatams pritars draugijos suvažiavimas, medžiotojų ir žvejų veikla bus organizuotesnė, patrauklesnė ir stiprins žmogaus sąlytį su gamta.
„Daugio” veiklą teigiamai įvertino Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Česlovas Meržvinskas, Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius, Seimo narys Algirdas Vrubliauskas, Alytaus miesto meras ir aistringas medžiotojas Vytautas Kirkliauskas.
„Geriau susipykti su gimine nei su kaimynu”, – porino Kalesninkų medžiotojų būrelio pirmininkas Sigitas Kvedaras, linkėdamas „Daugiui” geriausios kloties. Jubiliatą sveikino „Varčios” ir „Varėnės” klubų prezidentai Raimundas Ribačiauskas ir Alvydas Šernas, Balbiergirio ir Dušnionių medžiotojų būrelių pirmininkai Gintaras Keblys ir Algis Žiūkas, Krokialaukio, Simno ir Dubičių medžiotojų būrelių atstovas Rimas Marčiulynas bei kiti.

Malonu medžioklėj, gardu prie stalo

„Daugio” suruoštos puotos stalą puošė ne gėlės, o plunksnuotas fazanas. Matyt, karališkasis, nes jo uodegos dalgis raibavo visomis vaivorykštės spalvomis. Medžiotojams ne naujiena, bet kai kas pirmą kartą paragavo stipriai paskaninto stirnienos kumpio, rūkytos bebrienos, ant iešmo kepto ožio mėsos. Beje, bebro uodega – didžiulis delikatesas, pasak žinovų, vyriškąją giminę veikiantis kaip viagra.
„Ar teko kada nors ragauti bebro uodegos?” – paklausiau energingai užkandžiaujantį V.Kirkliauską. „Ojoj, ir dar kiek kartų!”
Alaus puta švelnina žvėrieną, tačiau medžiotojai turi savų gėrimų, kurių skonį tik jie vieni perpranta ir tinkamai įvertina.
Jurgis Kochanskas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.