Ekonomistų ir rinkos dalyvių teigimu, dėl pabrangusių degalų augsiančios prekių ir paslaugų kainos tėra laiko klausimas.
„Labiausiai pabrangimas palies tas prekes, kurių savikainos didelę dalį sudaro transportavimas. O daugiau ar mažiau vežamos yra visos prekės”, – Eltai sakė „Nord/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Pasak jo, labiausiai turėtų pabrangti importuojamos, žemės ūkio ir kitos prekės.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas tikino, kad degalų pabrangimas atsilieps visam ūkiui. „Benzino pabrangimas bus tik maža dalis žmogaus gyvenime, nes konkurencija jau negali degalų pabrangimo amortizuoti”, – teigė M. Aleliūnas.
Tačiau prekybininkai tikina kol kas nesiimsią keisti kainodaros ar kelti savo maržos.
„Turime pakankamai rezervų ir manome, kad išlaikyti kainą yra svarbu. Norinčių tiekti yra daug ir mes turime pasirinkimą”, – Eltai sakė „VP Market” valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius.
Jis teigė, kad kol kas ypatingų kainų šuolių iš tiekėjų pusės nebuvo, tačiau pripažino, jog „buvo dejavimų ir nuogąstavimų”.
Prekybos tinklo „Rimi Lietuva” generalinė direktorė Inga Skisaker taip pat teigė kol kas nesulaukusi iš tiekėjų žinių apie planus kelti kainas. „Mes kainų paprastai stengiamės nekelti. Bet jei tiekėjai pradės masiškai kelti kainas, mes būsime priversti tai daryti”, – sakė I. Skisaker.
R. Rudzkio teigimu, trumpu laikotarpiu prekybos tinklams pavyks išlaikyti nepadidintas kainas, tačiau ilgiau nepavyks laikyti to perkėlus ant tiekėjų pečių. „Tai, kada prekės pabrangs, tik laiko klausimas, jei išsipildys prognozės ir naftos kainos išliks panašaus lygio”, – teigė analitikas.
Teigiama, kad pirmiausiai degalų kainų šuolis atsilieps transporto įmonėms ir transporto paslaugų teikėjams.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius Eltai teigė, kad vežėjai nebegali iš vidinių resursų kompensuoti degalų brangimo.
„Pervežimo kainos kyla, ir jos kils drastiškai. Jei 30 proc. brangsta kuras, 15 proc. padidėja pervežimų savikaina”, – sakė A. Kondrusevičius.
„Linavos” prezidentas teigė, kad konkuruoti aukojant pelningumą įmonės nebegali – jau pernai pervežimo bendrovių pelningumas buvęs 3 proc., o įmonės, bandžiusios konkuruoti nerealiomis kainomis, traukiasi iš rinkos.
Apie kainų didinimą prabilo ir taksi paslaugų teikėjai – Vilniaus taksi bendrovės per artimiausias kelias savaites rengiasi 10-20 proc. pakelti kainas. Paprastai taksi bendrovių automobiliai varomi suskystintomis dujomis, bet paslaugų kainas lygina ir su benzino kainomis.
R. Rudzkis teigė, kad degalų kainų šuolis turi dvejopą poveikį – viena vertus, brangsta kitos prekės, kita vertus, žmonės stengiasi išleisti mažiau pinigų. „Tai pastebima visame pasaulyje. Žmogus, nebūdamas tikras, kur bus to kainų kilimo lubos, mažiau pinigų išleidžia kitoms prekėms”, – sakė R. Rudzkis.
Finansų ministerijos Makroekonomikos skyriaus vedėjas Ričardas Kasperavičius, svarstydamas apie degalų kainų įtaką rugsėjo mėnesio infliacijai, negalėjo tiksliai prognozuoti, kokia ji bus.
„Tai priklauso nuo įmonių turimų rezervų. Natūralu, kad naftos kainoms toliau kylant, tas rezervas po truputį tirps”, – Eltai sakė R. Kasperavičius.
2000-aisiais, naftai brangus 83 proc., infliacija Lietuvoje siekė vos 0,3 proc., o šių metų liepą, nors transporto prekių ir paslaugų kainų augimas sudarė vos ne pusę (0,8 procentinio punkto) vartotojų kainų indekso, bendras infliacijos dydis nebuvo itin įspūdingas – 1,8 procento. Vidutinė metinė infliacija liepos mėnesį siekė 2,7 procento.
R. Rudzkis prognozavo, kad dėl degalų kainų šuolio šį rudenį infliacija viršys Lietuvos banko ir Finansų ministerijos prognozes bei pernykščio rudens rezultatą. Finansų ministerija šiems metams prognozuoja 2,2 proc. metinę ir 2,7 proc. vidutinę metinę infliaciją. Pernai rudenį laikėsi apie 3,2 proc. metinė infliacija.
2005-09-05 15:59