Rusijos valdžia gerai žino padėtį Šiaurės Kaukaze, bet nepajėgia jos suvaldyti
Praėjusią savaitę Šiaurės Osetijoje paminėtos Beslano tragedijos metinės. Vis labiau būgštaujama, kad tokia nelaimė gali pasikartoti. Situacijai Šiaurės Kaukaze būdingas pavojingas nestabilumas, bet mažai kas už šio regiono ribų tam rodo reikiamą dėmesį.
Šiurpus įrodymas
Beslano mokyklos tragedija tapo šiurpiu įrodymu, kad konfliktas, prasidėjęs Čečėnijoje, išplito toli už šios autonominės respublikos ribų, rašo britų laikraštis „Financial Times”.
Nesibaigiantys susirėmimai tarp vietos grupuočių, žiaurūs susidorojimai su oponentais, sprogimai ir išpuoliai prieš vietos miliciją tapo norma tokiose respublikose, kaip Ingušija ir Dagestanas. Vietos politikai – korumpuoti, nekompetentingi ir visai nesuinteresuoti, kad pagerėtų paprastų žmonių gyvenimas. Daug regiono lyderių kai kurias valdas visiškai nualino.
Rusijos vyriausybės atstovai tvirtina, kad padėtis normalėja. Vladimiro Putino administracija ketina Čečėnijoje lapkritį surengti parlamento rinkimus.
Tačiau V.Putino atstovas Pietų federalinėje apygardoje Dmitrijus Kozakas savo ataskaitoje, kurios detalės pateko į žiniasklaidą, tvirtina, jog regione susiklostė labai pavojinga situacija.
Šiaurės Kaukazo politologai ir žmogaus teisių gynėjai pritaria prezidento atstovo vertinimui. Etnologas Aleksandras Dzadzijevas iš Vladikaukazo humanitarinių ir socialinių problemų tyrimo instituto „Financial Times” korespondentui sakė: „Teroro aktas Beslane buvo pateiktas kaip mėginimas destabilizuoti regioną. Bet Šiaurės Kaukazas jau seniai destabilizuotas. Iš esmės visos aplinkinės respublikos įtrauktos į Čečėnijos konfliktą”.
Regioną Maskva praranda
Tokią pat išvadą daro ir Maskvos laikraštis „Gazeta”. „Tragedija Beslane sustiprino federalinę valdžią, bet padegė Kaukazą”, – teigia laikraštis straipsnyje, skirtame Šiaurės Osetijos dramos pirmosioms metinėms.
„Teroro aktas Beslane tapo didelio masto politinės reformos atskaitos tašku. Kremlius centralizavo valdžią. Buvo panaikinti tiesioginiai gubernatorių rinkimai; dabar šie valdininkai pavirto Maskvos vietininkais”, – teigia „Gazeta” straipsnyje „Biurokratai prieš teroristus” ir tvirtina, kad valdymo reforma Šiaurės Kaukaze aiškiai žlugo.
Centrinė vadovybė neatleido iš pareigų regioninių vadovų, kuriuos opozicija kaltina korupcija ir nesugebėjimu valdyti respublikas, rašo laikraštis. Per ištisus metus postą prarado tik Šiaurės Osetijos prezidentas Aleksandras Dzasochovas. Po ilgos pauzės ir po masinių protesto demonstracijų, kurių dalyviai prezidentą kaltino visišku neveiklumu Beslano dramos dienomis, Maskva A.Dzasochovą pervedė į Federacijos tarybą.
Konfliktas peržengė Čečėnijos ribas
„Gazeta” nurodo, kad valdymo sistemos reforma „nenuramino Kaukazo”. „Priešingai, nestabilumo zona išėjo už Čečėnijos ribų ir išsiplėtė po visą Šiaurės Kaukazą. Teroro aktai Dagestane vykdomi beveik kasdien, šioje autonominėje respublikoje žūsta beveik tiek pat jėgos struktūrų darbuotojų, kaip ir Čečėnijoje”, rašo laikraštis.
„Netgi nuosaikiai įvykius vertinantis Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Vladislovas Surkovas pareiškė, kad situacija Šiaurės Kaukaze „panaši į požeminį gaisrą”. Kategoriškesnius vertinimus pateikiantis komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas vadinamąją valdžios vertikalę pavadino „laužtuvu, įsmeigtu į smėlį”, nurodo „Gazeta”.
Dar kritiškiau valdžios veiksmus Šiaurės Kaukaze vertina laikraštis „Kommersant”. „Svarbiausia ir neišspręsta problema liko ta, dėl kurios įvyko Beslano tragedija, – terorizmas Šiaurės Kaukaze”, – rašo laikraštis.
Jis pateikia ištraukų iš D.Kozako pranešimo, kuriame piešiamas dramatiškas regiono vaizdas. „Valdžia Maskvoje gerai žino, kas vyksta Šiaurės Kaukaze, bet neturi jokių galimybių ką nors ten pakeisti”, – tvirtina „Kommersant”.
„Gili valdžios krizė regione jau įstūmė jį į plietinį karą. Nuo pat šių metų pradžios žinios, panašios į tas, kurios ateina iš fronto, gaunamos jau ne tik iš Čečėnijos ir Ingušijos, bet ir iš Dagestano, Karačiajų Čerkasijos, Kabardos Balkarijos”, – rašo laikraštis.
Naujos Š.Basajevo pareigos
Padėtis gali dar pablogėti pasklidus pranešimams, kad atsakomybę už išpuolį Beslane prisiėmęs garsus čečėnų karo vadas Šamilis Basajevas paskirtas sukilėlių vyriausybės, veikiančios giliame pogrindyje, pirmuoju vicepremjeru.
Oficialusis Kremlius į šią žinią reagavo su pašaipomis, kad esą žmogus, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, vadovaus neegzistuojančiai vyriausybei. Tačiau neutralūs analitikai į Š.Basajevo paskyrimą reaguoja su dideliu nerimu. Jie teigia, kad Beslano tragedijos pasikartojimas tampa dar realesnis.
Prancūzijos „Le Figaro” nurodo, kad nužudytojo prezidento Aslano Maschadovo vietą užėmęs Abdul Chalimas Saidulajevas savo vyriausybėje Š.Basajevui patikėjo kuruoti vadinamąsias jėgos ministerijas. Kitaip sakant, jam patikėta vykdyti kovines operacijas.
Iš vasarą Amerikos televizijai duoto interviu tapo aišku, kad Š.Basajevas pasiryžęs viskam.
Leonas Žalys