Reakcija būtų neigiama
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius Nikitinas: – Manyčiau, kad reikėtų dėti visas pastangas tam, jog Lietuva taptų Europos Pinigų Sąjungos (EPS) nare tuo laiku, kuris yra paskelbtas – 2007-ųjų sausio pirmąją. Šiam projektui žlugus, mūsų šalies monetarinė ir fiskalinė politika patirs gana skaudų smūgį. Pakankamai ilgai buvo kalbama, jog Mastrichto sutarties reikalavimus mes įvykdysime be didesnio vargo, todėl suklupus būtų dvigubai nemalonu. Net ir tuo atveju, jei ES mums pasakys „ne” dėl aplinkybių, kurių Lietuva paveikti neturi jokių galimybių. T.y. dėl netikėtai didelio naftos kainų šuolio, kuris neabejotinai sukels kainų laviną ir lems didesnę infliaciją.
Galima spėti, kad, numatytu laiku neįvedus euro, Lietuvos kredito reitingai būtų peržiūrėti ir, greičiausiai, pabloginti. Tai savo ruožtu turėtų įtakos palūkanų normoms, nes netgi už teorinę lito devalvavimo riziką tektų mokėti brangiau. Jei išsipildytų toks pesimistinis scenarijus – verslo plėtra stabtelėtų.
Be to, Lietuva būtų diskredituota užsienio investuotojų akyse ir jų domėjimasis mūsų šalimi sumažėtų. Priešingai, vieni pirmųjų iš ES naujokų įsivedę eurą, sulauktume palankesnio investuotojų vertinimo.
Deja, poveikio priemonių arsenalas, kurių galėtų imtis Lietuvos valdžios struktūros, norėdamos užkirsti kelią infliacijai, yra itin kuklus.
Pirmiausia vertėtų pasvarstyti, kaip valstybė galėtų sumažinti savo išlaidas ir biurokratinio aparato augimą. Dar reikėtų bandyti derėtis siekiant kiek įmanoma liberalesnio Mastrichto sutarties traktavimo ar tam tikrų išimčių. Tarkim, jei infliacijos rodiklis Lietuvoje bus 1 proc. punktu didesnis nei formaliai reikalaujama, galbūt EPS į tai galėtų pažiūrėti pro pirštus…
Pats drastiškiausias, nepopuliariausias ir mažiausiai tikėtinas bandymas stabdyti infliaciją – palūkanų normų didinimas. Jei kreditai pabrangtų, skolinimasis ir vartojimas būtų sumažintas, o taupymas išaugtų. Tačiau tai neigiamai paveiktų verslą, todėl vargu ar toks sprendimas racionalus.
Galimybės ribotos
„Nord/LB Lietuva” prezidento patarėjas dr. doc. Vadimas Titarenko:
– Dar prieš pusmetį Lietuvoje apie grynųjų eurų cirkuliavimą buvo kalbama beveik kaip apie įvykusį faktą. Deja, po to reikalai pačioje ES kiek komplikavosi, žlugo pora referendumų dėl Bendrijos Konstitucijos, nepavyko susitarti dėl finansinės perspektyvos ir t.t. Visa tai gerokai pakeitė ES lyderių toną ir laikyseną. Dabar pakankamai tiesmukai teigiama, jog eurą įsivesti siekiančioms šalims nebus daroma net pačių menkiausių išimčių.
Asmeniškai aš esu už kuo spartesnį euro įvedimą, nes tai neabejotinai duotų papildomą impulsą šalies ūkio vystymuisi, tačiau reikėtų susitaikyti su mintimi, jog šiuo metu nuo mūsų norų ir pastangų praktiškai niekas nepriklauso. Galima guostis nebent tuo, kad naftos kainos auga visoje Europoje, todėl ten infliacija taip pat šiek tiek šoktelės ir palengvins užduotį Lietuvai. Tiesa, mūsų šalyje akcizai degalams kol kas šiek tiek mažesni, todėl žaliavos brangimas jaučiamas skausmingiau.
Mes taip pat niekaip negalime daryti įtakos dolerio – euro kursui, todėl ir dėl šio infliaciją lemiančio veiksnio neverta graužtis.
Galbūt dėmesį reikėtų koncentruoti į tuos dalykus, kurie yra mūsų valioje. Tarkim, valdžia turėjo ir turi įvairių galimybių finansiškai palaikyti tuos sektorius, kuriuose paslaugų kainos administruojamos. Tai – elektros, keleivinio transporto paslaugų kainos. Nedarant nieko poveikis infliacijai tikrai bus ženklus.
Viskas vyksta sklandžiai
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas:
– Aš visiškai sutinku su kai kurių analitikų teiginiais, jog euro neįvedimo atveju jokių dramatiškų pokyčių Lietuvos ekonomikoje neįvyks. Po 2007-ųjų sausio kaip ir lig šiol atsiskaitymams bus naudojami litai, gyvenimas sruvens ta pačia vaga.
Visgi reikėtų į šį reikalą žiūrėti plačiau ir giliau. Nepasiekę užsibrėžto tikslo mes susilpninsime pasitikėjimą Lietuvos valstybe. Galimybės pritraukti tiesioginių užsienio investicijų sumažės. Šalies ūkis praras tuos kozirius, kuriuos gautų drauge su euru. T.y. verta stengtis, bet jokiu būdu ne verstis per galvą. Norėčiau patikinti, kad ir lig šiol niekas Lietuvoje to nedarė. Mes tiesiog kryptingai ir nuosekliai dirbome. Jau metai, kai mūsų šalis dalyvauja vadinamajame antrajame valiutų kursų mechanizme (ERM II), kuris nustato griežtas ribas visiems finansiniams rodikliams, ir dar vienerius metus gyvensime pagal šį algoritmą. Galiu patikinti, kad kol kas vykdome absoliučiai visus Mastrichto sutarties reikalavimus, ir tik infliacija keletą kartų buvo šiek tiek peržengusi nustatytą maksimalų dydį. Tačiau net ir dėl šito nereikia griebtis kokių nors ypatingų priemonių. Valstybei nereikia mėginti „įtraukti pilvo”, nes visus dalykus, kurie priklauso nuo mūsų pačių, atliekame pakankamai sėkmingai.
Šalin politiką
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ugnius Trumpa:
– Kad ir kokios optimistinės prognozės šalies ūkiui būtų skelbiamos po euro įvedimo, svarbiausia, kad šis projektas netaptų politinių spekuliacijų įkaitu. Reikia suvokti, kad visi ekspertų nurodomi euro privalumai atsiskleis ilgalaikėje perspektyvoje ir nebus juntami 2007-ųjų sausio 2-ąją. Tikrai nėra labai didelio skirtumo, ar EPS nare Lietuva taps dabar planuojamu metu, ar, tarkim, 2010-aisiais.
Jei dėl ankstesnio lito pakeitimo euru bus griebiamasi kokių nors krokodiliškų priemonių, gauta nauda gali pasirodyti neverta mokamos kainos. Bandymų tai padaryti jau buvo politikams siejant euro įvedimą su mokesčių sistemos reforma arba užsimojant reguliuoti kai kurias paslaugų kainas. Mėginimai ignoruoti ekonominę logiką, spausti kainas žemyn, kai jos privalo kilti, ar griebtis dar kokių gudrybių, gali virsti sunkiomis pagiriomis. Suspausta kainų spyruoklė vėliau šaus dvigubai stipriau.
Tas pats pasakytina ir apie užuominas imtis administracinių priemonių, kurios esą padėtų sustabdyti infliaciją. T.y. riboti ar paversti mažiau patraukliu skolinimąsi. Tai būtų ne kas kita, kaip ekonominių laisvių varžymas, diskredituojantis tiek eurą, tiek valdžią.
* Skaičiai * Faktai * Citatos
* Pagal Mastrichto sutartį biudžeto deficitas turi neviršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), infliacija – 1,5 procentinio punkto trijų ES narių, kuriose infliacija mažiausia, infliacijos lygio, palūkanų norma – 2 punktų tų pačių trijų ES narių palūkanų normos. Valstybės skola neturės viršyti 60 proc. BVP.
* Lietuvos banko vadovų teigimu, delsimas įvesti bendrą valiutą būtų neracionalus žingsnis, nes, palyginti su dalyvavimu ekonominėje ir pinigų sąjungoje, didintų Lietuvos ūkio sąnaudas ir lėtintų ekonomikos augimą. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino, esama 99 proc. tikimybės, kad euro įvedimo metu bus išlaikytas toks pats santykis su litu – 3,4528 lito už vieną eurą.
* Įstoti į Europos Pinigų Sąjungą siekiančių Vidurio ir Rytų Europos valstybių ekspertų skaičiavimais, ekonomikos augimas vien dėl euro įvedimo pagreitėtų 0,2-0,4 procentinio punkto per metus. Lietuvoje tokių tyrimų niekas neatliko, tačiau prognozuojama, kad teigiamas poveikis būtų kiek mažesnis, nes mūsų šalies valiuta jau dabar „kietai” susieta su euru.
* Planai įvesti eurą visų pirma pagrįsti nauda ekonomikai ir piliečių gerovei, nes po šios reformos visiškai neliks lito ir euro kurso kitimo rizikos, nebebus pinigų keitimo išlaidų atsiskaitant eurais, mažiau kainuos tarptautiniai pinigų pervedimai, bus sudarytos geresnės sąlygos palyginti kainas, o tai savo ruožtu paskatins sveiką konkurenciją, šalies finansų rinka taps nepalyginamai didesnės ir likvidesnės euro zonos finansų rinkos dalimi, tai sudarys sąlygas pritraukti išorės lėšas greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis ir t.t. Dėl visų šių priežasčių euro įvedimas padidins Lietuvos patrauklumą investicijoms ir paskatins prekybinius ryšius, tai ilgainiui sudarys palankesnes sąlygas augti ekonomikai ir paspartins realų gyventojų pajamų didėjimą, o kartu ir ekonominės gerovės skirtumų su ES šalimis mažėjimą.
* Lietuvos banko vertinimais, vien euro pirkimo-pardavimo maržos panaikinimas leis sutaupyti apie 29 mln. Lt.
* SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda teigia, jog šiuo metu tikimybė įsivesti eurą ir sulaukti neigiamo Europos centrinio banko atsakymo vertintina 50:50.
* Vidutiniškai euro zonoje dėl grynųjų ES pinigų pasirodymo kainos ūgtelėjo tik 0,1-0,3 proc. punkto.
* Euro įvedimo išlaidos (prekių perkainojimas nauja valiuta, nemokamas valiutos keitimas, papildomos sąnaudos, patirtos galiojant dviem valiutoms, taip pat apskaitos ir kompiuterių sistemų pritaikymas, kitos sąnaudos), gulsiančios daugiausia ant bankų ir mažmeninių prekeivių pečių, gali siekti 0,5-0,6 proc. BVP
* LLRI ekspertai perspėja, kad Lietuvos ekonomikai ateityje rūpesčių gali kelti kai kurių didžiųjų ES valstybių socialiniai įsipareigojimai, nesugebėjimas reformuoti stagnuojančios ekonomikos.
* Darbo jėgos kaina Lietuvoje po euro įvedimo gali pastebimai padidėti.
Parengė Renaldas GABARTAS