Prasidėjus mokslo metams paaiškėjo tikrosios katalikiškų mokyklų Kaune atsiradimo priežastys
Mokslų metų pradžioje katalikiškų tapusių „Ąžuolo” ir Švento Mato vidurinių mokyklų auklėtiniai ir kai kurie tėvai neslepia esą sutrikę. Tiesos neatitiko mokyklų vadovų argumentai, kad vidurinių profilio keitimą inicijavo bendruomenės.
„Kauno diena” susipažino su atliktomis apklausomis. Jų rezultatai teigia, kad net pusė apklaustųjų Panemunės gyventojų nepritaria, kad Mato Šalčiaus mokykla taptų katalikiška. Niekas Panemunės gyventojų nesiteiravo, ar jie apskritai pritaria mokyklos pavadinimo keitimui.
Remdamasis jau paaiškėjusiais faktais ir paties inicijuoto tyrimo rezultatais, M.Šalčiaus sporto klubo pirmininkas Romualdas Venys ketina kreiptis į teismą dėl mokyklos vardo sugrąžinimo.
Neklausė mokinių nuomonės
Katalikiškoje mokykloje dvi dienas mokosi ir ligšiolinės M.Šalčiaus vidurinės auklėtiniai. Teigta, kad mokyklos bendruomenės norai buvo svarbiausia apsisprendimo tapti katalikiška priežastis, tačiau penktadienį didžioji dalis „Kauno dienos” atsitiktine tvarka kalbintų moksleivių pripažino, jog jie nesiekė mokytis katalikiškoje mokykloje.
„Niekas nei manęs, nei tėvų neklausė, ko mes norime. Mums keista girdėti, kad daugelis tėvų pritarė. Daugelis mano bandraklasių tam prieštaravo, tačiau direktorei mūsų argumentai nebuvo įdomūs”, – sakė Šv.Mato vidurinės mokyklos devintokė Eglė Kvietkauskaitė. Panašias mintis dėstė ir kiti kalbinti moksleiviai.
Vienuoliktokas Aistis Nefas teigė, kad mokyklos profilio keitimui prieštaravo visa jų šeima. „Mes nesame tikintys ir nesirengiame kalbėti jokių maldų. Supratau, kad bendruomenės nuomonė niekam nerūpėjo. Nusprendė ir padarė”, – teigė A.Nefas.
Moksleiviai pastebėjo, kad pirmosiomis dienomis mokykloje neįvyko jokių permainų. „Galbūt vardas suteiktas dėl akių”, – pastebėjo moksleiviai.
Prarasdavo 100 tūkst. litų per metus
Ligšiolinės M.Šalčiaus vidurinės direktorė Janina Zaparackienė pripažįsta, kad katalikiškas profilis iš dalies pasirinktas norint mokykloje išsaugoti klases nuo penktosios iki dvyliktosios.
Pastaruosius dvejus metus dauguma Panemunės penktokų rinkdavosi kaimyninę Vaidoto pagrindinę mokyklą, o gimnazijos statuso siekiančioje vidurinėje penktos klasės neformuotos, tačiau, mokyklai tapus katalikiška, šiemet į Šv.Mato mokyklą priimti per 120 penktokų, o kaimyninėje Vaidoto pagrindinėje suformuota vos viena klasė. „Manęs tai neturėtų dominti”, – nukirto direktorė.
Mokykla, kitaip nei skelbta anksčiau, penktokus priima be kunigo rekomendacijų. Mokyklos vadovė pripažino, kad priimti ir nekrikštyti, ir stačiatikybę išpažįstantys mokiniai.
Direktorė įvardijo net konkrečias sumas, kiek mokykla netekdavo pastaraisiais metais, kai neformuota penktųjų klasių. „Kiekvienais metais atiduodavome savo sutaupytas lėšas – 80-100 tūkstančių litų. Gal nuo šių metų niekas šių pinigų neatims”, – svarstė direktorė.
Apklausa kelia abejonių
Net pusė Panemunės gyventojų nepritarė, kad Mato Šalčiaus vidurinė mokykla taptų katalikiška. Į klausimą, kuris, daugelio gyventojų vertinimu, suformuluotas dviprasmiškai – ar norite, kad M.Šalčiaus vidurinė mokykla taptų katalikiška ir joje vėl būtų pradėtos formuoti penktosios klasės – daugiau nei pusė apklaustųjų atsakė neigiamai. Kai kurie į šį klausimą teigiamai atsakė tik todėl, jog pritaria antrajai klausimo daliai.
Tai iš dalies pripažįsta ir Panemunės bendruomenės pirmininkas. „Vaidoto pagrindinė mokykla iki šiol turėjo ne kokią reputaciją, todėl daugelis Panemunės gyventojų savo vaikus nuo penktos klasės norėjo leisti į ligšiolinę M.Šalčiaus vidurinę”, – pripažino bendruomenės pirmininkas.
Mokyklos direktorė nelinkusi pripažinti objektyvių balsavimo rezultatų ir teigia, kad net 95 procentai mokyklos bendruomenės pritarė katalikiško statuso suteikimui. Tiesa, kiek vėliau pripažino, kad tam prieštaravo net kai kurie mokytojai.
Direktorė nemato jokios problemos, kad Panemunėje – vienintelė vidurinė mokykla, todėl, kitaip nei Šilainiuose ar Senamiestyje, mokiniai neturi galimybių pasirinkti kitą mokymo įstaigą.
„Jei kam nors nepatinka šis pavadinimas, tegul pasiieško kitos mokyklos. Penktokus tėvai vežiojo, kai mums nebuvo leista komplektuoti penktųjų klasių, dešimtokams dėl to neturėtų kilti jokių bėdų”, – įsitikinusi J.Zaparackienė.
M.Šalčiaus vardą gins teisme
Panemunės bendruomenės nebuvo klausta, ar pritaria, kad Mato Šalčiaus mokyklai būtų suteiktas kitas pavadinimas. Tai pripažįsta ir mokyklos direktorė, ir apklausą kuravęs Panemunės bendruomenės centro vadovas Gediminas Žukauskas. Švento Mato pavadinimą sugalvojo mokyklos direktorė.
„Nusprendžiau, kad derėtų išsaugoti ir Mato Šalčiaus atminimą, todėl pasiūliau mokyklą vadinti Šv.Mato vardu. Žinau, kad keliautojas buvo laisvamanis, tačiau jo šeima buvo religinga”, – teigė mokyklos direktorė.
Tokie teiginiai neįtikina M.Šalčiaus sporto klubo primininko Romualdo Venio. Jis ketina siekti, kad mokyklai būtų sugrąžintas keliautojo vardas. R.Venys pradėjo rinkti įrodymus, kad daugelis Panemunės gyventojų nepritarė mokyklos pavadinimo keitimui.
„Surinkęs įrodymus kreipsiuosi į vyskupiją, Kauno savivaldybę, galbūt net Prezidentą, kad būtų atstatyta tiesa, – sakė R.Venys. – Jei tokių priemonių neužteks, keliautojo garbę ginsiu teisme”.
Jis jau bendravo su mokyklos vadove, jai pranešė apie tokią galimybę, tačiau J.Zaparackienė teigia, kad galimybės mokyklai grąžinti keliautojo vardą nebeliko. „Jei reikės, tai įrodysiu ir teisme”, – tikino direktorė.
Prieš pamokas – maldos
Kaip ir daugelyje miesto mokyklų, „Ąžuolo” vidurinėje penktadienį pamokos vyko trumpiau nei įprastai. Tačiau kai kurie mokiniai prisipažino jau spėję pastebėti, kad pasikeitė ne tik jų mokyklos profilis, bet ir pamokų vedimo tvarka.
Ne vienerius metus „Ąžuolo” vidurinėje mokykloje besimokantis vienuoliktokas Vaidas Selvestravičius sako, jog jo netenkina tai, kad kiekvieną dieną prieš pirmąją pamoką privalės melstis.
„Tai šiandien pranešė mokytojai. Nesuprantu, kodėl turėčiau kalbėti maldas, tam yra kitos vietos”, – įsitikinęs „Ąžuolo” vidurinės mokyklos vienuoliktokas.
Jis save vadina praktikuojančiu kataliku, bet tikina neigiamai vertinantis faktą, jog mokyklos vadovai mokinių neatsiklausė, ar jie pritaria vidurinės profilio keitimui.
„Kiek supratau, taip elgtis liepė ministerija ar kažkuri kita institucija. Po kelerių metų ketinama steigti gimnaziją, gal dėl to pasikeitė mokyklos statusas”, – svarstė V.Selvestravičius.
Kitas vienuoliktokas Gintaras Audėjaitis neneigia, kad iš pradžių kai kurie mokiniai svarstė galimybę keisti mokyklą, tačiau vėliau šios minties atsisakė. „Liko vos dveji metai, teks susitaikyti su naujovėmis”, – sakė G.Audėjaitis.
Moksleivių teigimu, panašiai galvoja ir daugelis jų draugų, tačiau neneigė, kad buvo pritariančiųjų mokyklos profilio keitimui.
Katalikiškoje mokykloje – pagoniškos tradicijos
Iki šiol „Ąžuolo” vidurinė mokykla buvo vadinama pagonybės tradicijų puoselėtoja, net pats mokyklos pavadinimas pasirinktas kaip tam tikras pagoniškos Lietuvos simbolis. Mokyklos kieme stovi aukuras, mokyklos herbe – senosios lietuvių religijos simboliai.
Nepaisant to, mokyklos direktoriaus pavaduotoja Rita Gecevičienė teigia, kad vidurinėje visuomet buvo paisoma krikščioniškų vertybių, bendrauta su dvasininkijos atstovais.
„Ir toliau laikomės pagonybės tradicijų, rugsėjo 1-ąją kieme degė aukuras”, – sakė direktoriaus pavaduotoja.
Katalikiškos mokyklos kapelionas Virgilijus Dudonis, paklaustas, ar vienoje mokykloje gali derėti ir katalikiška, ir pagoniška dvasia, nuo išsamesnių komentarų susilaikė: „Mokykloje, matyt, tokios tradicijos. Yra visokių mokinių, dirbtinai nieko nekeisime”.
„Ąžuolo” vidurinės mokyklos mokytojai sako, kad apie ketinimus didžiausią Kauno mokyklą paversti katalikiška buvo informuoti visi tėvai. Jiems nesuprantamas ir mokinių nenoras melstis prieš pamokas.
„Kiekviena klasė galės pasirinkti tokią maldą, kokia priimtina. Prieš anglų kalbos pamoką Dievo palaimos prašysime angliškai”, – teigė R.Gecevičienė.
Teigiama, kad katalikišką profilį „Ąžuolo” vidurinė mokykla pasirinko, norėdama mokykloje išsaugoti klases nuo penktosios iki dvyliktosios.
Ši mokykla siekia gimnazijos statuso, vadinasi, jei ji nebūtų tapusi katalikiška, artimiausiais metais mokyklai būtų nebeleidžiama formuoti penktų klasių. „Ką jūs? Jei sumažės mokinių, mes tik apsidžiaugsime, galėsime dirbti viena pamaina. Mums svarbu dvasiniai dalykai”, – teigė R.Gecevičienė.
Remigijus Jurgelaitis