Savaitgalį praūžusį 502-ąjį Panevėžio gimtadienį neabejotinai galima laikyti pavykusiu. Be to, šventė parodė, kad miesto gyventojai nebenori joje būti vien tik žiūrovais.
Įvairiuose renginiuose dažnai pasyvūs ir susikaustę panevėžiečiai šįkart net vidury baltos dienos miesto gatvėje kartu su saviveiklininkais šoko liaudies šokius, pritarė smagioms tautinėms dainoms.
Šeštadienį prieš vidurnaktį, artėjant šventės kulminacijai, į Senvagę susirinkę tūkstančiai žmonių kartu su Marijonu Mikutavičiumi traukė kone antruoju šalies himnu tapusią jo dainą „Trys milijonai”.
Sužavėjo tortas ir fejerverkai
Penktadienį vakare apie trys su puse tūkstančio panevėžiečių pilnais žandais ir apsilaižydami kimšo pagrindiniu iškilmingo šventės atidarymo akcentu tapusį gimtadienio tortą.
Net 350 kilogramų vaflinį šokoladu aplietą keturių aukštų saldėsį švenčiančiam miestui padovanojo „Vilniaus duona”.
Pirmasis šalies istorijoje Baltijos šalių muzikinis fejerverkų festivalis šeštadienio naktį į Senvagę sutraukė apie dešimtį tūkstančių žiūrovų ir susilaukė jų ovacijų bei padėkos šūksnių.
Siūlė pirkti šviežių gyvačių
Didžiulės panevėžiečių minios bei miesto svečiai dvi dienas plaukė Kranto gatve, vis sustodami prie margaspalvių prekystalių. Čia vyko turtinga iš Panevėžio krašto ir net toliausių Lietuvos kampelių atvykusių tautodailininkų mugė.
Joje žmonės negailėjo atverti savo piniginių – pirko ir sau, ir namams pagražinti skirtus nagingų meistrų gaminius: papuošalus, žaislus, namų apyvokos reikmenis, paveikslus bei kitus meno kūrinius.
Daugeliui smagu buvo ir šiaip akis paganyti į žmonių fantazijos ir meistrystės vaisius.
„Prašom šviežių gyvačių”, – iš paslankių medinių detalių sunarstytas, žmogaus rankoje judančias ir natūraliai išmargintas piktąsias originaliai siūlė pirkti klaipėdietis Arūnas.
„Konda tik su priekinem dončem. Grebk drosiai, mersi kap vyrs (kanda tik su priekiniais dantimis. Griebk drąsiai, mirsi kaip vyras)”, – žemaitišku humoru viliojo pirkėjus tautodailininkas iš pajūrio ir siūlė gyvates laikyti šaldytuve, kad namie nakvojantys svečiai nesugalvotų naktį jo ištuštinti.
Žmonės juokėsi ir klojo už gyvates po septynis litus.
Tačiau ne visus šis suvenyras linksmino. Viena maždaug ketverių metų mergytė taip išsigando judančio medinio gyvio, kad garsiai suklykė. Bet jos jaunas tėvas neatsispyrė gyvatės kerams ir vieną nusipirko.
Prašė gyvų vorų ir musių
Plungiškiai Rita ir Petras žmonių akyse iš lino rezgė voratinklius ir tupdė ant jų iš anksto padarytus įvairaus dydžio vorus.
Kadangi šie žemaičiai savo linksmus gaminius pardavinėjo nereklamuodami, juos šmaikštumui provokavo patys pirkėjai.
„O tikrų vorų turit? Gal ir musių turit?” – neva rimtai tikrų vabzdžių mugėje ieškojo vienas vidutinio amžiaus vyras.
Žemaičiai tautodailininkai iš Mažeikių siūlė labai originalių, skoningų, deja, nepigių, suvenyrų iš akmens ir metalo.
Daugelį tikro meno gerbėjų traukė ir šilutiškio tautodailininko tapyba ant senų medžio lentų bei šamoto gaminiai.
Kaunietė audėja Aldona Bukauskienė per „Panevėžio ryto” žurnalistę dėkojo Panevėžiui už tautodailininkams suteiktas nemokamas vietas šventės mugėje.
„Labai esu patenkinta, kad nieko nereikėjo mokėti. Labai malonu”, – tikino audėja, į Panevėžio gimtadienį atsivežusi tautiškais raštais išmargintų vilnonių plačių šalių.
Vienas iš miesto šventės rengėjų Darius Simėnas „Panevėžio rytui” sakė, jog tautodailininkų vardu bandė prisidengti bei gauti nemokamų prekybos vietų mugėje ir kai kurie kiniškų blizgučių pardavėjai.
Jiems buvo pasiūlyta savo prekes pardavinėti atskirai nuo tautodailininkų – Savanorių aikštėje. Čia kičinių daikčiukų pardavėjai irgi nestokojo savų pirkėjų.
Džiaugėsi pamalusi girnomis
Amatų miestelis Ukmergės gatvėje taip pat susilaukė nemenko panevėžiečių dėmesio.
12-metis Tomas atkakliai mosavo kūju, kad pats nukaldintų pirmąją savo gyvenime monetą.
Per 70 metų perkopusi panevėžietė Genovaitė džiaugėsi galėjusi kaip savo jaunystėje kaime, Anykščių rajone, vėl pamalti girnomis.
Moterį labai maloniai nuteikė ir tai, kad ji galėjo tik už vieną litą gatvėje papozuoti panevėžiečiui tautodailininkui. Šis Genovaitei nupiešė jos portretą.
„Jame esu labai panaši”, – žurnalistę patikino pašnekovė.
Įvairūs modernūs atrakcionai vaikams, veikę Laisvės aikštėje, nenukonkuravo Amatų miestelyje pastatytų senoviškų medinių sūpynių.
Be to, už pramogą senoviniuose atrakcionuose nieko nereikėjo mokėti.
Todėl čia noriai suposi ir vaikai, ir jų tėvai.
Šoko pagal miežiškėnų dūdelę
Amatų miestelio lankytojų nuotaiką skaidrino muzikalumu garsėjantys Miežiškių kultūros centro saviveiklininkai – vaikai ir suaugusieji.
Jie grojo armonika, skambalais, dainavo smagias dainas apie lietuviškas vaišes, miežinį alutį, laidė tautosaka virtusius sąmojus.
Prisėdę ant šiaudų kūlių, numestų ant gatvės vietoj suolų, jauni vyrai, pusamžės moterys, mergaitės bei paaugliai berniukai klausėsi muzikantų ir ne tik jiems plojo, bet ir patys pritarė dainuodami.
Įsidrąsinę dėl palaikymo miežiškėnai, kuriems, anot žinovų, turbūt ir kelmus pavyktų išjudinti, keletą žiūrovų iš susibūrusio pulko pakvietė sušokti liaudies šokį ir šie neatsisakė.
Besilinksminančius lietuvius mėgėjiškomis kameromis filmavo čia užklydę svečiai iš gausaus tomis dienomis Panevėžyje viešėjusių užsieniečių būrio.
Torto likučius šlavėsi į maišelius
Signalą gimtadienio šventei prasidėti penktadienį, 18 valandą, davė miesto meras Vitas Matuzas, nuo pagrindinės scenos Laisvės aikštėje pasakydamas sveikinamąją kalbą miesto gyventojams ir svečiams.
„Sakoma, jog gero būgno garsiai mušti nereikia. Apie jūsų gerus darbus Lietuva žino, – sakė panevėžiečiams miesto galva. – Todėl dabar galime linksmai švęsti”.
Meras davė leidimą ir prapjauti gimtadienio tortą, kurį švenčiančiam miestui iškepė ir padovanojo „Vilniaus duonos” kepėjai.
350 kilogramų keturių aukštų vaflinį tortą, aplietą šokoladu, nuo scenos į aikštę prie Teatro kavinės nunešė net aštuoni jauni vyrai, apsivilkę baltomis virėjų uniformomis.
Įvairaus amžiaus panevėžiečių minia tik iš pradžių drausmingai bandė rikiuotis į eilę ir neperžengti popierine juosta pažymėtos ribos.
Pirmiems laimingiesiems traukiantis nuo torto su skanėsto gabalėliais rankose, minios kantrybė trūko ir ji veržliai metėsi artyn, nutraukdama visas apsaugines juostas. Tik per stebuklą nei tortą pjaustę vyrai, nei jo geidę panevėžiečiai nesugriuvo ant šokoladinio milžino.
Tortas panevėžiečiams buvo dalijamas 100 gramų gabalėliais ir jų burnose visas ištirpo per pusvalandį.
Torto paragauti gavo visi, kurie norėjo, ir ne po vieną kartą. Į pabaigą nė nebeliko eilės.
Tai, kas iš torto liko, irgi veltui nepražuvo – 10-12 metų berniūkščiai, matyt, į pasiruoštus iš anksto polietileninius maišelius jo likučius susišlavė ne tik delnais, bet ir dilbiais.
Nuotaiką gadino prastas garsas
Pirmąjį šventės vakarą į Laisvės aikštę atėję pasiklausyti koncerto panevėžiečiai vaikščiojo kiek sutrikę.
Kai kurių chorų ir orkestrų muzika nekėlė ūpo nei linksmai nusiteikti, nei ramiai pasišnekučiuoti prie alaus bokalo su sutiktais pažįstamais ar draugais.
Ausis rėžė ir labai prastas įgarsinimas. Net nespecialistui buvo aišku, jog aparatūra per silpna „patemti” didelį garsą.
Melodiją gožiantys žemi garsai, vadinamieji „bumčikai”, anksčiau laiko namo parvarė ne vieną panevėžietį.
„Ar jums nenusibodo tas trenksmas į ausis?” – klausė senas panevėžietis Adolfas savo dukters bei žento ir jau po valandos vienas išėjo namo.
Nedaug žmonių, gal tik apie 600, ir daugiausia – jaunimo, penktadienį susirinko į aikštę pasiklausyti ir savo mėgstamų grupių – „In Culto” bei „Neo”.
Šeštadienio diena bei vakaras nuomonę apie šventės renginius mieste gerokai pataisė.
Laisvės aikštėje jau skambėjo kur kas geriau nuteikianti įvairaus žanro muzika, atliekama daugiausia panevėžiečių menininkų. Ji sutraukė daug klausytojų.
Tokių gražių fejerverkų iki tol nematė
Nors miesto gimtadienio renginiai vyko ir sekmadienį, šventės kulminacija, be abejo, buvo šeštadienį prieš vidurnaktį Senvagėje įvykusi įspūdinga fejerverkų fiesta.
„Miestas yra regėjęs gražių fejerverkų, bet tokių įspūdingų ir tiek daug – ne”, – korespondentei tvirtino pakalbinti panevėžiečiai.
Per daugiau nei valandą Panevėžio padangę nušvietė net keturios fejerverkų kaskados.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos fejerverkų kūrėjai įvairiaspalvės ugnies pliūpsnius į viršų leido pagal parinktą muziką.
Daugelis mačiusiųjų tvirtino, jog geriausiai pasirodė lietuviai fejerverkų menininkai – „Algirdas Nomeika ir draugai”.
Jų fejerverkai pakilo į dangų pirmieji, skambant muzikai iš garsiojo kino filmo „Matrica”. Lietuviams geriausiai pavyko padaryti ir įspūdingą pradžią, ir pasiekti kulminaciją, ir įspūdingai užbaigti.
Be atskirų pasirodymų, visų trijų Baltijos šalių fejerverkų meistrai parodė ir savo bendrą projektą.
Po jo įspūdžių kupina daugiatūkstantinė panevėžiečių minia išsiskirstė namo.
Daiva Rasimavičiūtė
„Panevėžio balsas”