Lietuvoje labiau nei kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje klesti prekyba iš užsienio importuojamais naudotais automobiliais, tačiau specialistai konstatuoja, kad, nepaisant to, šalies automobilių techninė būklė kasmet gerėja.
Pasibaigusi Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” organizuojama akcija „Techniškai tvarkingas automobilis – saugus eismas, švaresnis oras”, kurią Vakarų regione vykdė Klaipėdos techninės apžiūros įmonė „Transkona”, ir šiemet sulaukė didelio vairuotojų susidomėjimo.
Pasak „Transkonos” generalinio direktoriaus Pauliaus Pleskovo, šiemet akcijos metu, kai vairuotojai savo automobilių techninę būklę galėjo pasitikrinti savanoriškai, didelių trūkumų, kokių būta maždaug prieš trejus metus vykdant tokią pačią akciją, neaptikta.
Uostamiestyje per tris akcijos valandas buvo patikrinti 25 savanorių automobiliai. Iš jų be jokių trūkumų buvo 16. Gargžduose iš 9 tikrintų trūkumų neturėjo 6, Palangoje – 5 iš tikrintų 6, Kretingoje – 8 iš 20, Šilutėje – 12 iš 19, Šilalėje – 5 iš 9.
Pagrindiniai trūkumai, anot P. Pleskovo, buvo tik netinkama išmetamųjų dujų kokybė bei šviesos prietaisų problemos – nedegančios lemputės bei nesureguliuoti žibintai.
„Pagrindinis lūžis, kai vairuotojai aktyviai ėmė dalyvauti akcijoje, buvo pernai. Beje, iš savanoriškai leistų patikrinti automobilių daugiausia buvo vidutinio amžiaus ir senesnių – 1985-1991 metų. „Jauniausias” Klaipėdoje buvo 1995-ųjų laidos”, – sakė P. Pleskovas.
Avarijos – ir dėl trūkumų
Asociacija „Transeksta”, remdamasi užsienio mokslininkų tyrimais, svarsto, jog apie 8 proc. keliuose įvykstančių avarijų gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su transporto priemonių techniniais trūkumais.
Prieš kelerius metus Lietuvoje atlikta analizė rodo, kad apie trečdalis tokių avarijų kyla dėl padangų būklės, 26 proc. – dėl stabdžių sistemos gedimų, 15 proc. – dėl apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų gedimų.
Tiesa, anot P. Pleskovo, šie duomenys surinkti prieš kelerius metus, tačiau tendencijos išlieka labai panašios. „Technologijos žengė į priekį, todėl automobilių, nors ir ne naujų, patvarumas, ko gero, yra didesnis nei anksčiau”, – pastebi P. Pleskovas.
Perka ir estai
Lietuvoje automobilių parkas, kaip ir daugelyje postsovietinių šalių, yra senesnis nei Vakarų Europoje. Vidutinis automobilių amžius pas mus – apie 14 metų. Pasak P. Pleskovo, rinka kasmet papildoma naujesniais automobiliais, senieji utilizuojami, tačiau vidutinis amžius išlieka toks pat.
Lietuvoje net keliskart mažiau nei, pavyzdžiui, Estijoje, užregistruojama naujų transporto priemonių. Per pirmąjį šių metų pusmetį buvo įregistruoti 6 511 naujų automobilių – 1 000 gyventojų teko 1,9 automobilio. Latvijoje įregistruota 7 981 – po 3,4 automobilio 1 000 gyventojų, o Estijoje dar daugiau – 25 986. 1 000 estų teko 8,5 automobilio.
Marijampolės automobilių turgaus administratoriaus Juozo Brazio teigimu, pagrindinis veiksnys, lemiantis lietuvių domėjimąsi naudotais automobiliais, yra perkamoji galia.
„Naujų mašinų skaičius Latvijoje ir Estijoje didesnis, bet apskritai ten automobilių, tenkančių tūkstančiui gyventojų, yra mažiau”, – pastebi J. Brazys.
Anot jo, Lietuvoje automobilių daugiau jau vien todėl, kad daugelis žmonių važinėja apyseniais, kuriuos gali nusipirkti sukrapštę kelis tūkstančius litų.
„Nemanau, kad latviams ir estams būtų sunkiau įsigyti panaudotų mašinų po to, kai visi įstojome į Europos Sąjungą. Ten tiesiog nesusidarė tranzitas į Rusiją, Aziją, todėl nėra tokių dalykų, kaip automobilių turgus”, – sakė J. Brazys.
Beje, Lietuvos turguose vis dažniau pasirodo naudotų automobilių pirkti atvažiuojantys latviai ir estai.
„Pavyzdžiui, Latvijoje aikštelėse stovi tik po 300-400 naudotų automobilių, Marijampolės turguje – apie 4 tūkstančius, o latviams bei estams pas mus atvažiuoti paprasta. Per turgaus dieną jie nuperka apie 40-50 automobilių”, – pastebi turgavietės administratorius.
Pasak P. Pleskovo, nedidelis lietuvių domėjimasis naujais automobiliais susijęs ir su mūsų šalies valdžios sprendimais – Latvijoje juridiniams asmenims, perkantiems naują automobilį, grąžinamas PVM, o Lietuvoje jis grąžinamas tik perkant komercinį automobilį.
14 metų – 8,9 proc.
Pasak J. Brazio, įtarimų, jog šalies automobilių parkas sensta, gali kilti remiantis VĮ „Regitra” duomenimis, tačiau iš tiesų apie 10-15 proc. senų automobilių, ko gero, keliais net nevažinėja.
„Pasitaiko, kad senas automobilis gali kokius 3-4 metus jau būti neeksploatuojamas, tačiau nėra išregistruotas. Be to, prieš kelerius metus lietuviai dažnai su įgaliojimais atiduodavo automobilius į Ukrainą ar Baltarusiją. Šalyje jų seniai nėra, tačiau statistikoje atsispindi”, – pastebi J. Brazys.
Tiksliausi, anot jo, yra techninių apžiūrų centrų surinkti duomenys.
Iš praėjusiais metais techninei apžiūrai pateiktų automobilių daugiausia – 8,9 proc. – sudarė 1991-aisiais pagaminti automobiliai. Naujų, 2004-ųjų laidos, buvo 2,5 proc.
Anot J. Brazio, turguje dažniausiai ieškoma maždaug 1995-1997 metais gamintų automobilių. „Jei žmogus, turėjęs 1985-aisiais gamintą mašiną perka 1995-ųjų laidos, negalima sakyti, kad automobilių parkas neatsinaujina”, – svarstė J. Brazys.
P. Pleskovo teigimu, atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį, geriausia būtų pirkti 3-5 metų amžiaus transporto priemones, tačiau ir tokias įsigyti gali ne kiekvienas.
Giedrė Norvilaitė
„Vakarų ekspresas”