Jūrininkai tikisi, jog rudens Seimo sesijoje bus priimtas įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma, kad dalis darbdavio už jūrininkus mokamos socialinio draudimo įmokos būtų kompensuojama iš biudžeto. Laivybos kompanijos svajoja apie tonažo mokesčio priėmimą.
Penktadienį, ir kasmet, prieš prasidedant Seimo rudens sesijai, Lietuvos laivų savininkų asociacija (LLSA) organizavo susitikimą-diskusiją, skirtą laivybos verslo aktualijoms.
Lietuvos laivų savininkų asociacijos direktorius Vytautas Lygnugaris kaip vieną iš svarbiausių asociacijos tikslų įvardijo laivų savininkų interesų gynimą valstybinėse valdžios institucijose bei tarptautinėse organizacijose. Anot jo, ne mažiau svarbu ir teikti joms pasiūlymus, siūlyti, kaip spręsti iškilusias problemas.
Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis, užregistruotų laivų skaičius mažėja. Metų pradžioje jų dar buvo 198, paskutiniais duomenimis tik 174. Didžiąją dalį lietuvos prekybinio laivyno, anot V. Lygnugario, sudaro sausakrūviai ir refrižeratoriniai laivai.
Pasidžiaugta, kad praėjusius metus galima laikyti stabilizavimosi metais – laivų skaičius sumažėjo, bet bendras laivų tonažas padidėjo. Keturios laivybos bendrovės: AB „Lietuvos jūrų laivininkystė”, AB „Lisco Baltic Service”, AB „Limarko” laivininkystės kompanija ir AB „Baltlanta”, valdo daugiau nei aštuoniasdešimt procentų jūrų laivų registre registruoto laivų tonažo.
Vidutinis prekybinio laivo amžius rugsėjo 1-ąją – 17,9 metų. Palyginimui: Danijoje vidutinis prekybinio laivo amžius – 7, ES šalyse – 10-11 metų. „Turint kone 18 metų senumo laivus sunku konkuruoti, kad ir dėl didesnių jų išlaikymo kaštų,”- akcentavo asociacijos vadovas.
Pastebima tendencija, kad senesni laivai dažniau sulaikomi. Praėjusiais metais buvo sulaikyti du Lietuvos laivai, šiemet šis skaičius dar kyla. Ši problema kaimyninėse valstybėse buvo išspręsta įvedus tonažo mokestį.
Tonažo mokestis yra mažas, kone lygus nuliui. Finansų ministerija yra parengusi Tonažo mokesčio projektą, kuris bus pateiktas svarstyti Seimui, gavus Europos Komisijos patvirtinimą, kad ši priemonė gali būti naudojama kaip valstybės pagalba jūrų transportui.
Pasaulyje daugiausia laivų registruota Panamoje, dėl liberalių mokesčių. Lietuvoje mokesčiai nėra palankūs, tad laivų pas mus mažėja. Susirinkusieji apgailestavo, jog valstybė dėl to tik pralošia.
Pastaraisiais metais gyventojų pajamų mokestis jūrininkams sumažėjo nuo penkiolikos procentų iki nulio bei nebeliko „laivo vėliavos reikalavimo”, taikant mokestinę lengvatą. Nors Laivų savininkų asociacija tai laiko rimtu pasiekimu, kurio siekta net trejus metus, šio mokesčio sumažinimas buvo tiesiogiai naudingas jūrininkams, bet ne laivybos kompanijoms.
Jūrininkams vis dar aktualus išlieka socialinis draudimas. Lietuviai vis dar prilyginami „mamutams”, nes esame vienintelė valstybė ES, kurioje dalis atlyginimo jūrininkams išmokama kaip dienpinigiai. To seniai nebėra Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.
Dienpinigių, kaip atlyginimo dalies panaikinimui, pritarė ir Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža. „Nuo šios atlyginimo dalies neatskaitomi mokesčiai, tad jūrininkai gauna maženes pensijas,”- sakė pirmininkas.
Pas mus didesni įgulų išlaikymo kaštai nei atvirų registrų šalyse, tad jūrininkai palieka lietuviškus laivus ir dirba registruotuose užsienio valstybėse.
LLSA vykdantysis direktorius Gintautas Kutka pristatė niūrią realybę: didėjančios kuro kainos ir jūriniame sektoriuje turės neigiamų pasekmių. Kainų didėjimą lemia jų augimas Roterdamo biržoje. Prieš penkerius metus mazuto tona čia kainavo 160 USD, dabar – 304 USD. Tai reiškia, kad jūrinio verslo atstovams teks susimąstyti, kaip krovinį iš „taško A į tašką B” pristatyti kuo pigiau.
AB „Lisco Baltic Servise” generalinis direktorius Artūras Gedgaudas teigė, kad Lietuvoje būtini jūriniam verslui palankūs įstatymai. Jei jie nebus priimti artimiausiu metu, stambūs investuotojai paliks mūsų šalį.
Jis iškėlė ir kitą problemą – jūrinis verslas mūsų šalyje administruojamas ne taip, kaip dera. „Negi normalu, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija finansuoja Saugios laivybos administraciją?” – klausė A. Gedgaudas.
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus prieštaravo šiai nuomonei. Jo teigimu, valstybei, o ypač Susisiekimo ministerijai, labai rūpi jūrinio verslo plėtotės problemos. „Tokią Saugios laivybos administracijos finansavimo formą nustatė ne Susisiekimo ministerija, o svarbiausia – taip yra dėl lėšų trūkumo”, – atsakė A. Vaitkus.
Saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius teigė, jog turime apie 13 tūkst. registruotų jūrininkų, tačiau tik apie 7 tūkst. diplomuotų. Jūreivystės kolegijoje ruošiamos jūrinės specialybės vis dar populiarios tarp abiturientų, tačiau jūreivių trūksta. Ypač kvalifikuotų specialistų trūkumas jaučiamas krante, kur atlyginimai mažesni nei jūroje.
Rugpjūčio pradžioje Vyriausybė pritarė valstybinio socialinio draudimo įstatymo penkto ir aštunto straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui. Jame siūloma, kad dalis darbdavio už jūrininkus mokamos socialinio draudimo įmokos būtų kompensuojama iš biudžeto. Projektą planuojama svarstyti Seimo rudens sesijos metu.
„Jei šis įstatymas bus priimtas, tai bus istorinis įvykis Lietuvoje. Tada galėsime vadintis jūrine valstybe”, – akcentavo V. Lygnugaris.
Manoma, jog tada Lietuvoje išaugtų registruotų laivų skaičius, o jūrininkai sugrįžtų dirbti į šalies laivyną.
Žaneta Skersytė
„Vakarų ekspresas”