Klaipėdietė Ana Deineka su aštuonmete dukrele Diana netrukus gali likti be gyvenamosios vietos. Teisėtvarkininkai laiko moters istoriją netobulų įstatymų pasekme, kai net specialiai nepilnamečių interesus ginti sukurtas įstatymas nesugeba to padaryti.
Po nesėkmingos santuokos Ana liko gyventi jos ir buvusio sutuoktinio Grigorijaus Deinekos bute, kuriame jie gyveno santuokoje. Tačiau butas, Anai nežinant, buvo parduotas, ir dabartinė buto savininkė moters su nepilnamečiu vaiku savo bute matyti nenori.
„A. Deineka yra aferistė. Ji trejis metus gyvena „paukščio teisėmis” mano bute, nemoka komunalinių mokesčių, niokoja butą”, – tvirtino dabartinė buto savininkė Rita Dailidienė.
Smurtavo prieš žmoną
„Ana ir Grigorijus 1995 metais susituokė. Po metų jie pirko butą Birutės g. 23-24. 1997 metais gimė duktė, bet kitąmet prasidėjo konfliktai, vyras padavė pareiškimą skirtis. Kartu su tėvu Nikolajumi Deineka ėmė Aną varyti iš buto. Kėlė skandalus, mušė Aną. Teismas už muštynes skyrė Grigorijui ir Nikolajui po metus nelaisvės, bet jiems buvo pritaikyta amnestija”, – pasakojo Anos mama Liudmila Rogovskaja.
„Šį butą Ana ir Grigorijus pirko tada, kai jie daugiau nei metus buvo šeima. Ana iki šiol moka komunalinius mokesčius už butą, kurį laiką teismo sprendimu buto dalis jai priklausė. 2002 metais butas buvo padovanotas Grigorijaus motinai, o ši pardavė jį R. Dailidienei. Ji per teismą nori iškeldinti Aną”, – sakė dukters likimu susirūpinusi moteris.
„Aš netgi kurį laiką nežinojau, kad butas buvo parduotas”, – pridūrė Ana.
Pasak L. Rogovskajos, su buto pardavimu dėjosi nešvarūs dalykai. „Butą pardavė Grigorijaus tėvas. Jis neturėjo sūnaus įgaliojimo. Buvo iškelta baudžiamoji byla dėl padirbtų dokumentų, – pasakojo moteris. – Grigorijus sakė, kad nenorėjo parduoti buto ir tėvo neįgaliojo. Tačiau Grigorijus buvo paguldytas į ligoninę, jis pasakė, kad yra priklausomas nuo tėvų ir prieš jų valią neis. Į teismą, kuris turėjo duoti leidimą parduoti butą, Ana visai nebuvo pakviesta. Grigorijų atstovavo jo tėvas, nors jis tam jokių įgaliojimų neturėjo. Teismas leido parduoti butą, nes jie pareiškė, kad vaiko iš buto nekels.”
„Aš neturiu, kur kitur gyventi. Vaikų teisių apsaugos tarnyba pasiūlė vaiką atiduoti į prieglaudą… Grigorijus atsisakė vaiką pasiimti gyventi pas save, nors aš jam net nebūčiau to leidusi”, – sakė Ana.
„Žmona – konfliktiška asmenybė”
Anos buvęs vyras G. Deineka „Vakarų ekspresui” sakė: „Ana po skyrybų neliko be nieko… Mes iš pradžių siūlėm dalį buto. Aš jau nebepamenu, kaip ten viskas vyko… Ji padavė mano tėvą ir mane į teismą, sakė, kad aš ją mušu. Todėl ir nedavėm buto.”
Pasak G. Deinekos, Ana nemoka mokesčių už butą Birutės g. „Tik teismuose ji sako, kad moka už butą”, – tikino buvęs sutuoktinis.
„Diana gali pas mane gyventi. Teisme siūliau, bet Ana nenori. Nežinau, kodėl, – sakė G. Deineka. – Jos charakteris apskritai yra konfliktiškas. Iki septynerių metų ji man visai nerodė vaiko.”
Savininkė elgiasi tolerantiškai
„Trejis metus jau einu per teismus. Visi sprendimai yra man palankūs, teisybė yra mano pusėj, man belieka tik iškraustyti A. Deineką”, – sakė buto savininkė R. Dailidienė.
Pasak moters, A. Deineka gyvena jai priklausančiame bute ir visai nemoka už komunalines paslaugas. „Ji nemoka už vandenį, dujas. Už elektrą moka, nes bijo, kad atjungs. Skola už komunalines paslaugas jau viršija 10 tūkst. litų. Komunalines paslaugas teikiančios įmonės duoda mane į teismą, o A. Deineka nesiruošia nei kraustytis iš to buto, nei mokėti mokesčių”, – sakė R. Dailidienė, neprarandanti vilties išreikalauti, kad A. Deineka padengtų skolas.
Pasak R. Dailidienės, A. Deinekos kaimynyste pasipiktinę ir kaimynai, o Klaipėdos teisėjai mintinai žino Deinekos pavardę. Mat per trejetą metų, pasak moters, jau yra buvę apie 30-40 teismo posėdžių.
„Teismuose A. Deineka tvirtina, kad buvo buto bendrasavininkė, tačiau butas priklausė jos uošviams. Jie padovanojo butą savo sūnui dar iki santuokos. Ji sako, jog neturi, kur gyventi, bet ji juk turi tėvus. Yra paranku gyventi svetimame bute ir už nieką nemokėti”, – pasakojo R. Dailidienė.
Moteris sako žinojusi, kad bute gyvena moteris. „Kai perki butą, jame visada kas nors gyvena, bet vėliau išsikrausto. Man pardavėjai sakė, kad tai yra jų buvusi marti, ir ji išsikraustys. Bet aš nežinojau, kad juos sieja teisminiai santykiai”, – teigė buto savininkė.
„Aš pati neturiu, kur gyventi – su šeima gyvenu 12 kvadratinių metrų bendrabučio kambaryje. Turiu nepilnametę dukrą. Teisėtai įsigijau butą ir negaliu į jį įsikraustyti. Yra pažeistos mano, kaip buto savininkės, interesai bei mano vaikų teisės. Aš elgiuosi tolerantiškai – kaip buto savininkė turiu teisę išjungti elektrą, tačiau bute gyvena ir nepilnametė mergaitė. Man gaila to vaiko…” – sakė R. Dailidienė.
Pasak jos, A. Deineka niokoja butą. „Nepatikėtumėt pamatę, kaip šis butas atrodė, kai aš jį pirkau, ir dabar. Plytelės yra nudaužytos plaktuku, durys sugadintos. Vaizdo kamera yra užfiksuota, kaip tas butas atrodė anksčiau ir dabar. Neturiu įrodymų, bet iš savų šaltinių sužinojau, kad A. Deineka yra psichinė ligonė. Ji elgiasi neadekvačiai, normalus žmogus taip nesielgia…” – įtarinėjo R. Dailidienė.
Byla – Strasbūre
Dėl turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei A. Deinekos iškeldinimo iš buto jau maždaug penkerius metus vyksta teismai. Įvairių instancijų teismai priėmė skirtingus sprendimus. Anos ir jos dukters Dianos ateitis iki šiol neaiški. Geriausiu atveju, teismas duotų leidimą gyventi ginčus sukėlusiame bute iki dukros pilnametystės.
Anos ir Grigorijaus Deinekų santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla nuėjo net iki Strasbūro – Žmogaus teisių apsaugos teismo.
Šioje byloje Klaipėdos apylinkės teisme buvo padalintas butas Birutės g. – dalis buto atiteko Anai, dalis – Grigorijui. Tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendimą panaikino ir pripažino, kad butas priklauso G. Deinekai asmeninės nuosavybės teise.
Buto dovanojimas – paslaptinga istorija
„Dėl vaiko gyvenamosios vietos šiuo metu ginčo tarp buvusių sutuoktinių lyg ir nėra, – sakė A. Deinekos advokatė Marina Saveljeva. – G. Deineka nesikreipė į jokias instancijas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Jis buvo pareiškęs norą auginti vaiką, bet vėliau atsisakė. Juo labiau, kad jis yra ligotas žmogus, ir vaikui būtų geriau gyventi su motina.”
Butas Birutės g. buvo asmeninis G. Deinekos turtas, tačiau šeima gyveno šiame bute. Civilinis kodeksas sako, kad sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi tol, kol vaikai sulaukia pilnametystės.
„Štai šiuo pagrindu Ana Deineka kreipėsi į teismą 2002 metais”, – sakė A. Deinekos interesus ginanti advokatė.
„Kai byla buvo paskirta teisminiam nagrinėjimui, paaiškėjo, kad butas buvo perleistas. G. Deineka, kurį tuo metu atstovavo jo tėvas Nikolajus, padovanojo butą motinai Malvinai Deinekai. Kokiu būdu buvo gautas leidimas, – paslaptinga istorija. N. Deineka kreipėsi į teismą su prašymu dovanoti butą ir garantavo, kad vaikas bus aprūpintas būstu. Teismo sprendimas, kuris leido perleisti butą, buvo neapgalvotas. Įstatymuose yra vietų, kurias galima apeiti. Vaiko teisų apsaugos tarnyba neturėjo duomenų apie problemas su vaiku. Nežinau, kodėl taip įvyko, kad A. Deinekai niekas nepranešė apie prašymo nagrinėjimą ir leidimą perleisti butą”, – pasakojo M. Saveljeva.
M. Deineka šį butą pardavė vadinamajai sąžiningai įgijėjai – R. Dailidienei. Butas šiuo metu yra registruotas jos vardu.
„Paaiškėjo, kad N. Deineka pasinaudojo atšauktu notaro įgaliojimu ir negalėjo parduoti buto. Todėl A. Deineka pateikė priešieškinį dėl buto dovanojimo, pirkimo ir pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis”, – teigė advokatė.
Iš pradžių teismui buvo pateiktas G. Deinekos ieškinys dėl A. Deinekos iškeldinimo iš buto, vėliau dėl to 2002 m. rugsėjį į teismą kreipėsi R. Dailidienė.
2004 m. teismo sprendimas įgaliojo A. Deineką su nepilnamečiu vaiku išsikelti iš buto. Klaipėdos apygardos teismas, į kurį A. Deineka kreipėsi apeliacine tvarka, panaikino šį sprendimą ir nurodė, kad byla turėjo būti nagrinėjama tik išnagrinėjus civilinę bylą dėl vadinamojo uzufrukto – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Juridinis kazusas
„Šių metų birželį Klaipėdos apylinkės teisme byla buvo išnagrinėta. Teismas pripažino, kad butas buvo šeimos turtas, tačiau nurodė, kad sutuoktiniai šį faktą gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis (šiuo atveju tai – R. Dailidienė. – Aut. past) tik tada, kai nekilnojamas turtas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos nuosavybė”, – teigė M. Saveljeva.
Tačiau butas buvo įgytas iki naujo civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 metais. Iki to laiko turtas Registrų centre apskritai nebuvo registruojamas kaip šeimos turtas. Šį atvejį advokatė laiko juridiniu kazusu. Dėl teismo sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas. Jis yra priimtas, tačiau teismo posėdžio data kol kas nežinoma.
„Po santuokos nutraukimo A. Deineka nuolat gyvena šiame bute, moka mokesčius už komunalines paslaugas pagal užimamą plotą. Aš įsitikinusi, kad nepilnamečio vaiko interesai yra pažeisti, – sakė M. Saveljeva. – Tačiau yra kita medalio pusė – yra sąžininga buto įgijėja, kuri taip pat turi nepilnamečių vaikų. Įstatymas, įsigaliojęs kartu su naujuoju Civiliniu kodeksu, įpareigojo, darant operacijas su nekilnojamu turtu, gauti teismo leidimą. Šiuo įstatymu bandomi apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, tačiau, kaip matome A. Deinekos ir jos dukters atveju, ši sistema ne visada suveikia.”
Rima Čeliauskaitė
„Vakarų ekspresas”
Nepavydėtina situacija. Tas, kam priklauso nekilnojamas turtas turėtų nepasiduoti ir eiti iki galo 🙂