Skirtingoms neteatrinėms erdvėms sumanytas spektaklis darkart kviečia Kauno publiką
Birželio 7 ir 8 d. 18 val. buvusiame kailių fabrike „Vilkas” (Raudondvario pl. 101) Kauno publikai antrąkart bus pristatytas premjerinis Kauno valstybinio dramos teatro ir Menų spaustuvės projektas – „Nusiaubta šalis” pagal Tankredo Dorsto ir Ursulos Ehler pjesę „Merlinas, arba nusiaubta šalis”.
Praėjusį rudenį Naujosios vokiečių dramos akcijos metu spektaklis buvo parodytas buvusiame „Kauno audinių” fabrike. Šįkart jis pritaikytas naujai erdvei, iki šiol saugančiai sovietinį pramoninį palikimą. Neseniai „Nusiaubtą šalį” turėjo progą pamatyti Vilniaus publika, susirinkusi buvusioje „Tiesos” spaustuvėje. Čia ir buvo sukurtas spektaklis, kiekvieną kartą į savo pavadinimą įtraukiantis vis kito miesto vardą. Pernai „Nusiaubta šalis” buvo parodyta Klaipėdoje ir Gdanske.
„Merlinas, arba nusiaubta šalis” – tai viduramžius ir mūsų dienas jungianti gigantiška dramaturginė misterija, vaizduojanti Utopijos atsiradimą ir žlugimą. Spektaklio-projekto „Nusiaubta šalis” koncepcija susijusi su „nusiaubtos šalies” sąvoka šiuolaikiniame pasaulyje. „Nusiaubta šalis” – kaip nykstančios istorinės atminties arba poindustrinio peizažo erdvė, – yra ne tik geografinė, bet ir filosofinė kategorija. Ji egzistuoja tarp praeities ir dabarties, tarp civilizacijos ir gamtos – esminių šiuolaikinę visuomenę draskančių prieštaravimų.
Šie prieštaravimai „Nusiaubtos šalies” spektaklyje-projekte vaizduojami pasitelkiant realią ir mitologinę Jūros ir Kranto opoziciją. Kranto įvaizdis siejamas su Dorsto pjesėje vaizduojamu žmonijos civilizacijos vertybių laikinumu, kurį demonstravo visų laikų bandymai sukurti Utopiją (nuo utopinės visos žmonijos gerovės iki kūrybinės individo saviraiškos idėjos). Jūra suvokiama kaip visas utopijas pasiglemžiančios amžinybės vertikalė. Universali misterinė projekto koncepcija bus grindžiama realiomis šiuolaikinės visuomenės aktualijomis, – atsisakant istorinės Dorsto pjesės aplinkos, vaizduojamos skirtingos šiuolaikinio žmogaus pasaulėžiūros, – utopinių idealų ir nihilistinio požiūrio į pasaulį kova.
Spektaklis „Nusiaubta šalis” sumanytas skirtingoms neteatrinėms erdvėms, turinčioms realią istorinę atmintį ir naudojamoms kaip dekoracija. Kiekvienas projekto pristatymas susiejamas su konkrečia erdve ir miesto pavadinimu: Vilniuje – buvusia komunistinio laikraščio „Tiesa” spaustuve, Klaipėdoje – piliavietės teritorijoje esančia laivų remonto gamykla, Kaune – buvusiais „Kauno audinių”, „Vilko” kailių fabrikais, Gdanske – laivų statykla, kurioje gimė legendinis „Solidarumo” judėjimas. Reali istorinė erdvės atmintis integruojama į meninį mitologinį spektaklio audinį.
Spektaklio meninis sprendimas apima skirtingas teatrines formas, – nuo Rytų šešėlių ir Viduramžių lėlių teatrinių priemonių iki šiuolaikinio „naujojo realizmo” stilistikos. Projekte „Nusiaubta šalis” dalyvauja specialiai jam surinkti stipriausi jaunosios ir viduriniosios kartos Lietuvos teatro aktoriai.