Kaimyninėse šalyse nuskambėję pasikėsinimai į antstolius įbaugino ir jų kolegas Lietuvoje.
Latvijoje ir Estijoje skolininkai ėmė ne tik naikinti areštuotą turtą, bet ir žaloti skolų išieškoti atvykusius pareigūnus.
Mūsų šalies antstoliai nuogąstauja, kad išpuolių banga artėja ir prie Lietuvos. Dabar paskolas drąsiai imantys žmonės gali netekti turto, o neapykantą nukreipti prieš antstolius.
Šiuo metu antstoliai dirba su puse milijono bylų.
Nepažįstamiems neprisistato
Per dvejus metus, kai antstoliai dirba nepriklausomai, smurto atvejų gerokai padaugėjo.
„Mūsų žmonės, atėję pas skolininkus, pjudomi šunimis, juos vaikosi su kirviais ar peiliais. Grasinimų sulaukiame kone kasdien.
Tačiau labiausiai baiminamės dėl to, kad gali prasidėti žmogžudystės, kaip jau nutiko kaimyninėse šalyse”, – kalbėjo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Pavojingiausių profesijų dešimtuke ji antstoliams skirtų vietą pirmajame trejete.
„Aš pati nepažįstamų žmonių būreliuose niekada neprisistatau, kad esu antstolė. Jei kas nors pasiteirauja, sakau, kad esu teisininkė. Taip ramiau”, – prisipažino I.Karalienė.
Smurto atvejų – gausu
Lietuvoje dirba 125 antstoliai. Dažnas jų jau gali papasakoti apie smurto ar pasikėsinimo atvejus.
Antstolio Dariaus Stakeliūno kontoroje neseniai skolininkė puolė padėjėją peiliu, norėjo nužudyti. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas.
Trakų rajone skolininkas Valentinas Moliejus atvykusį antstolį Darių Jonaitį pasitiko su kirviu, jį gerokai apstumdė. Tačiau iškeltoje byloje skolininkas buvo išteisintas.
A. ir Z. Zenkevičių kontoroje alimentų bylos skolininkas Aleksejus Zdybajus pagrasino išpjauti visus kontoros darbuotojus ir jų šeimos narius.
Išbėgęs į lauką, skolininkas dar spėjo švystelėti plytą į kontoros lango stiklą.
Klaipėdoje, įmonės skolininkės teritorijoje, antstoliams areštuojant įmonės turtą, vadovai pareigūnus užpjudė vilkšuniu. Prieš tai skolininkai uždarė įmonės vartus, kad antstoliai negalėtų pabėgti.
Skolininkai ir į kontoras kartais užsuka su koviniais šunimis.
Grasina ir šeimos nariams
„Nesaugu tampa ne tik mums, bet ir mūsų šeimos nariams.
Vienas skolininkas, gavęs raginimą, atėjo ne į kontorą, o į mano namus.
Mano motina pasiūlė kreiptis į kontorą, tačiau vyriškis pagrasino sudeginti namą.
Kitą kartą viena skolininkė namo kieme mano dukrai priekaištavo, kad „mama neturi sąžinės, nes atima pinigus”.
Skolininkės paauglys sūnus dukrai pylė smėliu į veidą.
Teko kreiptis į medikus”, – nesenus įvykius pasakojo provincijoje dirbanti antstolė.
Pasak I.Karalienės, rajonuose dirbantiems antstoliams kyla didžiausia grėsmė, nes ten visi vieni kitus pažįsta.
Sprogmenys – prie buto durų
Latvijoje ir Estijoje smurto atvejai kartais baigiasi net antstolių žūtimi.
Balandžio mėnesį vienas rygietis, nenorėdamas paklusti teismo sprendimui išsikelti iš buto, surengė tikrą teroro aktą.
Kai į areštuotą butą įžengė antstolis ir policininkas, nugriaudėjo galingas sprogimas.
Pareigūnas, duris turėjęs laužti šaltkalvis ir bute buvęs vyras buvo sunkiai sužeisti. Vėliau jie ligoninėje mirė.
Tuo tarpu Estijoje ranką prieš save pakėlė skolininkas. Kai antstolis atėjo areštuoti jo transporto priemonės, vyriškis apsiliejo benzinu savo mašinoje ir pasidegė.
Skolininkas sudegė areštuotame automobilyje antstolio akyse.
Provokuoja ir istorijos
„Panašių grasinimų girdime ir Lietuvoje. Antstolis turi būti geras psichologas, kad numatytų panašius atvejus. Kartais į objektą einame su apsauga, tačiau tai ne visada įmanoma garantuoti”, – sakė I.Karalienė.
Ji mano, kad žmonių nepasitikėjimą antstoliais didina tragiški atvejai, kai skolininkai nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo prieš areštuojant jų turtą.
Lietuvoje žinomas ne vienas atvejis, kai skolininkų mirtis galėjo būti susijusi su turto areštu.
Neseniai „Lietuvos rytas” rašė apie tragediją vilniečių Kuzborskių šeimoje. Antstolei Janinai Gančierienei nusprendus areštuoti šeimos butą dėl 2,6 tūkstančio litų skolos, šeimos maitintojas Valerijus pasitraukė iš gyvenimo, o našlė likusi Elita dėl tragedijos apkaltino antstolę.
Teisingumo ministras Gintautas Bužinskas buvo pavedęs atlikti antstolės veiklos patikrinimą. Tačiau J.Gančierienės veikloje pažeidimų nerasta.
Aptiko du lavonus
„Atėjusi areštuoti buto radau skolininką pasikorusį virtuvėje. Vėliau paaiškėjo, kad kambaryje buvo dar vienas – moters lavonas.
Maniškis skolininkas ją peiliu nudūrė, o paskui pasikorė.
Bet tai jis padarė savo iniciatyva, ne dėl mano veiksmų”, – „Lietuvos rytui” pasakojo viena antstolė, nenorėjusi viešinti pavardės.
Apklausoje – skolingi asmenys?
Bendrovės „Spinter tyrimai” atlikta apklausa rodo, kad daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų nepasitiki antstoliais. Vos 6 proc. apklaustųjų teigė pasitikintys jais ir net 68 proc. – ne. Tarp teisinių institucijų tai – didžiausias nepasitikėjimo procentas.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės I.Karalienės tokie rezultatai nenustebino.
Tačiau ji siūlė pasidomėti, kaip buvo atlikta apklausa, ar tarp kalbintų žmonių nebuvo skolininkų.
Dėl įvaizdžio patys kalti
Specialistai tvirtina, kad dėl savo prasto įvaizdžio kalti patys antstoliai.
„Argi normalu, kad už 200 litų baudos išieškojimą skolininkas gauna kelių tūkstančių litų sąskaitą”, – retoriškai klausė Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas.
Pasak jo, šitokie atvejai sukelia žmonių nepasitikėjimą, net neapykantą.
Prieš kelias dienas institutas pristatė tyrimą apie antstolių veiklą Lietuvoje. Buvo neigiamai vertinama įkainių sistema.
Joje nėra išieškojimo kainos ribų, todėl antstoliai gali iš skolininko prisiskaičiuoti ir nepagrįstai dideles baudas.
Marius Jokūbaitis
Bravo,taip tiems kraugeriams ir reikia,susirado ta kruvina darba tai ir tedreba del savo gyvybes.Sekmes kovoje su tais antstoliais!