Tarptautinio renginio atrankos komisijoje dirbęs jaunasis fotografas kritikuoja kolegas nesilaikant šiuolaikinių meno pateikimo taisyklių
Ar tikrai virš Lietuvos fotografijos pakibo grėsmė prarasti tarptautinį pripažinimą? Paskatą diskusijai šia tema suteikė išplatintas jaunosios Kauno fotomenininkų kartos atstovo, tarptautinio fotografijos festivalio „Kauno fotografijos dienos” vadovo, naujo Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos nario Mindaugo Kavaliausko atviras laiškas.
Ne tik kolegoms skirtame laiške kauniškės „F galerijos” kuratorius M.Kavaliauskas atkreipia dėmesį į tai, kad tarptautiniams fotografijos renginiams lietuvių autoriai pateikia „mėgėjiškus, pasenusios estetikos darbus arba konkursams neparuoštas kolekcijas”.
Diagnozavo „slapto genijaus” sindromą
„Šį rudenį Tampere mieste Suomijoje rengiamas svarbiausias Šiaurės Europos fotografijos įvykis – šeštoji fotografijos trienalė „Backlight”, kurioje turi galimybę būti rodomi ir lietuvių darbai. Grįžęs iš šio geografiškai artimiausio mums fotografijos festivalio paruošiamojo kuratorių susirinkimo, jaučiu pareigą pasidalinti keliomis mintimis apie mūsų fotografijos padėtį tarptautiniame kontekste, – gana plačiai išsiuntinėtame atvirame laiške teigia M.Kavaliauskas. – Šio festivalio konkursas, kurio pagrindinis prizas – 5000 eurų, sulaukė ypatingai didelio fotografų susidomėjimo ir aktyvumo. Iš viso gauta apie 500 paraiškų, iš jų keliolika – iš Lietuvos. Konkurso atrankos komisijoje dirbo 12 kuratorių iš Prancūzijos, Liuksemburgo, Italijos, Austrijos, Lenkijos, Lietuvos ir, žinoma, Suomijos, tad atrankos skaidrumas – nekvestionuotinas. Iš penkių šimtų pateiktų nuotraukų dosjė finišo tiesiąją – kuratorių diskusiją pasiekė tik pusės autorių kūriniai, o negalutiniu sprendimu konkursinėje „Backlight” festivalio parodoje bus eksponuojamos 25 fotografų nuotraukos. Paskelbtame sąraše nėra nė vieno autoriaus iš Baltijos šalių”.
Konstatuodamas šį faktą, pernai pirmą kartą surengtų „Kauno fotografijos dienų” vadovas M.Kavaliauskas teigė siekiąs apžvelgti šią liūdnos padėtį ir jo ištakas.
„Konstatuotina, kad lietuvių fotomenininkus krečia „slapto genijaus” sindromas”, – įsitikinęs jaunasis fotografas. Jo pagrindinis požymis esanti nuomonė, kad Lietuvos fotomenininkų sąjunga, jos leidiniai, galerijos ignoruoja tam tikrus autorius ar jų kūrinius. Šis sindromas autoriams esą kelia viltį, jog, parodžius nuotraukas užsieniečiams vertintojams, šie „ignoruojami” kūriniai sužibės prizų ir tarptautinės garbės spinduliais.
Įgėlė ignoravusiesiems jo surengtas peržiūras
Tačiau, M.Kavaliausko pastebėjimu, pusėje „Backlight” konkursą pasiekusių vokų buvo mėgėjiški, pasenusios estetikos kūriniai arba konkursui neparengtos kolekcijos. „Lietuvoje žinomi ir gerbiami autoriai pateikė sunkiai suvokiamus pasiūlymus, pvz. atsiųsdami vieną didžiulį failą kompaktiniame diske. Galima paminėti ir kitus ekstremumus – keli kompaktiniai diskai, pilni neatrinktų atvaizdų, puikus katalogas ir nevykusia koncepcija grįsti pavyzdiniai naujo darbo atspaudai”, – į fotomenininkams geriausiai žinomas subtilybes gilinosi „Backlight” konkurso atrankos komisijos narys ir neatskleidė konkrečių lietuvių fotografų pavardžių.
„Dirbkime kartu, išmokime sukurti tinkamus savo nuotraukų pristatymus, kad konkursai, susitikimai su fotografijos pasaulio autoritetais būtų ne pavėluotos pamokos, kaip sukurti savo kūrinių „portfolio”, o konstruktyvūs kontaktai jūsų darbų ir Lietuvos fotografijos gero vardo ir vietos pasaulyje labui. Gyvenkime savo amžiuje”, – kvietė kolegas M.Kavaliauskas ir jiems priminė, kad „fotomeno festivaliuose, konkursuose konkurencija – kaip niekada aštri. Kolekcijos, kurios praeina fotografijos festivalių filtrus, įžengia ir į muziejų erdves, o vėliau sėkmingai dalyvauja fotomeno rinkoje”.
Ta proga „Kauno fotografijos dienų” rengėjas subtiliai įgėlė lietuvių fotografams, ignoravusiems jo renginio metu įvykusias mokamas portfolio peržiūras. „Vos dešimt fotografų – kai kurie jų iš užsienio – atvyko į „Kauno fotografijos dienų” metu surengtas fotokolekcijų (portfolio) peržiūras, kuriose pirmąkart Lietuvoje po vienu stogu buvo susirinkę 7 fotografijos pasaulio autoritetai iš Europos šalių ir JAV”, – atvirame laiške teigė M.Kavaliauskas.
Pavadino vidinėmis profesinėmis diskusijomis
Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Aleksandras Macijauskas iš pradžių nenoriai komentavo savo jaunojo kolegos išplatintą laišką ir buvo linkęs jį nurašyti „vidinėms profesinėms diskusijoms”.
Tačiau paskui A.Macijauskas, kuriam elektroniniu paštu M.Kavaliauskas taip pat atsiuntė savo atvirą laišką, prisipažino pasigedęs jame konkretumo. „Nežinia, kokiomis sąlygomis autoriai buvo kviečiami dalyvauti „Backlight” festivalyje. Kiekvienas festivalis turi temą ar ypatingas sąlygas. Sunku iš teksto įsivaizduoti realią M.Kavaliausko Suomijoje patirtą situaciją”, – kalbėjo A.Macijauskas, kurio pasaulinis pripažinimas prasidėjo ne dabar, o dar sovietiniais metais.
Šiuo metu Lietuvos fotografijos metras, kaip ir kiti garsiausi mūsų fotografai, turi savo agentus Vakaruose, už tam tikrą mokestį besirūpinančius nuotraukų patekimu į parodas, muziejus bei jų pardavimu kolekcininkams. Taigi žinomiausi fotografai patys jau nesiunčia savo nuotraukų į atrankas. „Tikėtis, kad tave atras ir išgarsins koks parodų kuratorius, gal svarbiau jaunajai lietuvių fotografų kartai”, – svarstė žinomas fotografas.
A.Macijauskas pritarė M.Kavaliausko teiginiui, kad daugelis fotomenininkų jaučiasi esantys pasaulio bamba, sulaukiančia per mažai dėmesio tėvynėje. „Tačiau ši, ypač jaunimui būdinga, būsena – praeinanti, gyvenimas viską sustato į savo vietas”, – filosofiškai mąstė žinomas fotografas, niekada neslėpęs, kad ir pačiam jaunystėje teko įveikti „neįvertinto genijaus” sindromą.
Lietuvoje nėra fotografijos agentų
LFS Kauno skyriaus pirmininkas apgailestavo, kad Lietuvoje kol kas nėra agentų, padedančių reklamuoti lietuvių fotografiją pasaulyje ir ją pardavinėjančių kolekcininkams. Šių žmonių veikla, anot A.Macijausko, būtų naudinga ir Lietuvos fotografijai apskritai (reklama), ir konkrečiam fotomenininkui (finansinė nauda brangaus meno kūrėjui). „Jei M.Kavaliauskas pasiryžęs pradėti dirbti kaip agentas, labai gerai, – sakė A.Macijauskas. – Gerai, kad jis ta proga užsiima švietėjiška veikla – analizuoja lietuvių fotografijos būklę pasauliniame kontekste. Tačiau reikėtų daugiau konkretumo norint reikšti pretenzijas mūsų fotografijai apskritai”.
Tuo tarpu M.Kavaliausko bendraamžis, fotomenininkas Gintaras Česonis teigė, kad išplatintame laiške yra daug tiesos. Daugelis vyresniosios kartos fotografų esą nemoka konkursų ar parodų rengėjams šiuolaikiškai pateikti savo kūrinių. „Pavyzdžiui, atsiunčia 200 nuotraukų. Kuratorius nežino, ką su jomis daryti. Jei ims peržiūrinėti visas, neužteks laiko įvertinti kitų 15 fotografų nuotraukas. Arba – atsiunčiamos neretušuotos, neapkarpytos nuotraukos”, – jam žinomus pavyzdžius vardijo G.Česonis.
Tačiau, jaunojo fotografo nuomone, kaltinti, kad nemoka parengti savo kūrinių portfolio, vyresniosios kartos nereikėtų. Geriau užsiimti švietėjiška veikla ir jai padėti. Fotomenininko pastebėjimu, kūrinių portfolio – visų sričių šiuolaikiniams menininkams būtinas dalykas. G.Česonis ir M.Kavaliauskas savo kūrinių pristatymo pradžiamokslio išmoko dar stodami į Arlio fotografijos mokyklą 1997 metais.
Žilvinė Petrauskaitė