Lankantis Kroatijoje sunku patikėti, kad dar tik prieš dešimtmetį čia vyko nepriklausomybės karas. Miestuose verda įprastas gyvenimas, o prie Adrijos jūros įsikūrę kurortai dūsta nuo turistų gausos.
Šiandien praeities žaizdas primena tik pakelėse stovintys apleisti namai, iš kurių išsikėlė serbai, retai kur matomos išlikusios kulkų žymės ant pastatų fasadų ir didžiulis kroatų patriotizmas.
Į šią nuostabaus grožio Balkanų šalį atostogauti kasmet išvyksta vis daugiau turistų iš Lietuvos. Pavyzdžiui, rugpjūčio pradžioje viename iš populiariausių Pietų Kroatijos kurortų Makarskoje, esančioje Zagrebačkos gatvėje, kur privačiuose apartamentuose paprastai apgyvendinami poilsiauti atvykę lietuvaičiai, teko matyti net keturis autobusus su mūsų šalies numeriais. O grįždami į tėvynę prasilenkėme dar su keletu tautiečius į Makarską gabenusių autobusų.
Krištolo skaidrumo ežerai
Kroatijos gamta pradeda žavėti tada, kai pervažiavus dar lietuvio akiai įprastas šiaurinėje šalies dalyje plytinčias lygumas, horizonte išvysti pirmąsias Dinarų kalnų viršūnes. Tačiau net šios gražios kalnų viršūnės nublanksta prieš tai, ką pamatai įžengęs į centrinėje Kroatijos dalyje esantį Plitvicės ežerų nacionalinį parką. Lankantis Kroatijoje nepamatyti šio į UNESCO paveldo fondą įtraukto gamtos stebuklo būtų nedovanotina klaida.
Miškais apaugusiame slėnyje tyvulioja 16 didelių ir keletas mažų krištolo skaidrumo ežerų. Juos jungia daug įvairaus dydžio krioklių. Maždaug apie trejetą valandų trunkančio vizito į parką metu lankytojai po jį vaikščioja specialiai nutiestais mediniais takeliais, plukdomi nuolat kursuojančiais laiveliais ir vežiojami vagonėliais, kuriuos traukia „Mercedes” markės automobiliai.
Plitvicės parke lankytojams griežtai draudžiama vaikščioti ne takeliais, skinti augalus, žvejoti, maudytis. Pastariesiems dviem draudimams nepaprastai sunku atsispirti. Ypač skaidrus ir šiltas vanduo traukte traukia maudynių, o pakrantėse įžūliai plaukiojančios žuvys net ir ne žvejui kelia pagundą griebti jas rankomis.
Smiltynės paplūdimių garbei
Važiuojant į Makarskos kurortą tenka perkirsti ne ką mažiau nei Dinarai įspūdingą Biokovo kalnų masyvą. Būtent šių kalnų papėdėje ir Adrijos jūros pakrantėje yra įsikūrusi pastaruoju metu tarp lietuvių populiariausiu Pietų Kroatijos kurortu tapusi Makarska.
Apie 15 tūkst. gyventojų miestelis, kaip ir Palanga, turi savo a la Basanavičiaus gatvę, pilną barų ir gatvės prekeivių. Tiesa, pastaroji, kitaip nei Lietuvos kurorte, tęsiasi išilgai paplūdimio. Šia gatve, kaip ir pas mus Smiltynėje, kursuoja autotraukinukai.
Gidas iš anksto „pradžiugina”, kad Makarskos paplūdimiuose vėjelis ar pro šalį bėgantys vaikai smėlio į akis nepribarstys, mat jis labai stambus. Toks stambus, kad net primena keliams tiesti naudojamą skaldą, tad jei nori patogiai įsitaisyti, su savimi į paplūdimį tempkis ir kilimėlį. O kad rastum laisvesnę vietelę tam kilimėliui ištiesti, prie jūros turi išsiruošti arba anksti rytą, arba nusiteikti sukarti nemažą kelią.
Laikrodžio rodyklei artėjant link vienuolikos, nebestebina ir tai, kad šalia miesto centro esančiuose siauruose paplūdimiuose nesutelpantys poilsiautojai gulinėja visai šalia šaligatvio. Išskirtinis šių paplūdimių bruožas – galimybė gulėti didžiulių pušų šakų paunksmėje.
Dar vienas nepatogumas poilsiaujant Makarskoje – į jūrą reikia bristi apsiavus specialiais maudymosi bateliais arba šlepetėmis, mat esi prigąsdintas paslaptingais Adrijos gyventojais – jūros ežiais. Pastarieji žmonių nepuola, bet užlipti ant jų basam nepatartina.
Greitai supranti, kad Adrija turi nedaug pranašumų prieš Baltiją – ji šiltesnė ir joje sunku paskęsti, mat vandens druskingumas siekia 30-38 proc. (mūsiškės jūros – tik 7-8 proc.). Tačiau Smiltynės paplūdimių nostalgija ten tikrai užplūsta…
Rakija, orachovica, travarica…
Turgelis Makarskoje įsikūręs šalia centrinėje miesto aikštėje stovinčios bažnyčios. Kroatijoje svaigiųjų gėrimų gamybos rinkoje nėra valstybės monopolio, tad išsipirkus licencijas šiuo verslu gali užsiimti visi pageidaujantieji. Minėtasis turgelis – puiki vieta įsigyti įvairių rūšių kroatiškos naminukės rakijos bei naminio vyno.
Paprastai grynos rakijos stiprumas siekia 40-50 laipsnių. Kiek švelnesnė jos versija – travarica. Tai rakija, užpilta ant įvairių žolelių, daugmaž atitinkanti lietuviškąsias „Trejas devynerias”.
Pasak kroatų, šis gėrimas, geriamas saikingomis dozėmis, gerina širdies ir virškinamojo trakto veiklą. Jei rakija užpilama ant graikiškų riešutų su visais kevalais, gaunama orachovica (riešutinė). Šis gėrimas yra ne toks stiprus bei daug malonesnio skonio nei gryna rakija. Pusę litro šių gėrimų turgelyje galima įsigyti už 20 kunų (apie 9,4 lito).
Litras jauno naminio vyno kainuoja 10-15 kunų (4,7-7 litai). Beje, mėgstamiausias pačių kroatų gėrimas – gemišt. Tai baltas arba raudonas vynas, skiestas su vandeniu santykiu 1/3. Jis ir gaivus, ir troškulį malšina, nors eiliniam lietuviui tai atrodo kaip gero produkto gadinimas.
Turgelyje galima įsigyti ir vaisių, tačiau jie brangesni nei Lietuvoje. Štai, pavyzdžiui, kilogramas arbūzų rugpjūčio pradžioje čia kainavo 2-3 litus, o kilogramas persikų ar nektarinų – 5-6 litus. Beje, nors Kroatija vadinama vynuogių kraštu, už pastarųjų kilogramą tenka pakloti 6-7,5 lito.
Kroatijoje gerokai brangesni ir pieno bei mėsos produktai. Gidas paaiškino, jog kroatų pragyvenimo lygis pakankamai aukštas. Pavyzdžiui, vidutinė mokytojo alga čia siekia apie 5000 kunų (2 350 litų).
Kalnų magija
Viena iš turistams siūlomų pramogų Makarskoje – išvyka į šalia stūksančius Biokovo kalnus pasigėrėti saulėlydžiu. Į 1762 m aukščio šv. Jurgio viršukalnę mikroautobusais tenka kilti apie 23 km besitęsiančiais vingiuotais takeliais. Silpnesnių nervų piliečiams žvilgterėjus į pro automobilio langus atsiverčiančius vaizdus neretai užtraukia kvapą, ką jau kalbėti apie tai, kad tenka prasilenkti su priešpriešais atvažiuojančia mašina…
Ant šv. Jurgio viršūnės stovi ne tik mažytė bažnytėlė, bet ir televizijos bokštas. Nors iki pat jo galima nuvažiuoti ir automobiliu, tačiau turistams paskutinius 300 metrų paprastai pasiūloma įkopti patiems, įsikimbant į nutiestą virvę. Sėkmingai įveikus šį iššūkį galima gėrėtis nuo viršūnės atsiveriančiais Bosnijos ir Hercegovinos vaizdais.
Vėliau turistams pasiūloma užkopti į dar vieną viršukalnę, nuo kurios jau atsiveria vaizdas į Adrijos jūrą, pačią Makarską ir priešais ją plytinčias Brač ir Hvar salas. Pastaroji yra pati ilgiausia Kroatijos sala. Kad nuo kalno viršūnės besigėrint įspūdingu saulės nusileidimu Adrijos jūron nesužvarbtum nuo atšiauraus vakarinio kalnų vėjo, kiekvienam turistui pasiūloma susišildyti viena antra rakijos taurele.
Leidžiantis nuo kalnų silpnesnių nervų turistams jau ramiau – šildo įspūdžiai ir rakija, o dar ir tamsa paslėpė vaizdus už mikroautobusų langų.
Po Biokovo kalnus pasivaikščioti visai smagu ir pėstute. Einant specialiais ženkliukais pažymėtu keliu galima pakilti iki Biokovo botanikos parko. Žygis iki jo nuo lietuvaičių bazinės stovyklos – Zagrebačkos gatvės – trunka apie porą valandų. Pusė šio laiko prabėga kopiant į kalnus apie trijų kilometrų ilgio keliu. Parke galima ne tik pasigrožėti įvairia vietine flora, bet ir čia stūksančios senovinės tvirtovės liekanomis, jau šimtmetį skaičiuojančia bažnytėle, Makarskos ir Adrijos jūros vaizdais.
Martynas Vainorius
„Vakarų ekspresas”