Realybės šou „Baras-1” dalyvavusi Lauryna šiuo metu gyvena tarp Lietuvos ir Vokietijos. Lauryna prisipažino, kad ir šįkart į Lietuvą grįžo tik trumpam: išlydėti savo trečiaklasio sūnaus į mokyklą.
„Baras” pasibaigė prieš keletą metų, tačiau įkyrūs žvilgsniai vis dar lydi?
Taip, tikrai – pastebėjau grįžusi į Lietuvą. Vokietijoje manęs juk niekas nepažįsta, – juokiasi. – Kas pusę metų grįžtu ir matau, kad žmonės manęs dar nepamiršo, ypač – vaikai. Pamatę mane sako: „Lauryna, Lauryna”.
Man susidarė įspūdis, kad toks dėmesys Tave šiek tiek erzina?
Retsykiais patinka, kai jo reikia. Bet kai jo nereikia, kai eini kur nors į parduotuvę… Tada, žinoma, nepatinka.
Skaičiau, kad vieną merginą užsipuolei bare.
A, tai kad ten buvo labai kvailas straipsnis, – juokiasi. – Buvo taip: aš aiškinausi santykius su viena mergina, mūsų pokalbis buvo gana asmeniškas. Norėjau su ja gražiai pasišnekėti. O šalia atsistojo nepažįstama panelė ir žiopso. Tai aš ir pasakiau: „Praeik, juk ne su tavimi šnekama”. Lenda tau į širdį. O kai nenorėjo nueiti, pasakiau: „Varyk greičiau, nes gausi”.
Esi pikta?
Negaliu pakęsti, kai žmonės lipa man ant galvos! O šiaip su manimi galima susitarti gražiuoju. Esu normalus žmogus, kaip ir visi, tik impulsyvi, mane galima išerzinti. O tada galiu ir trenkti. „Bare” buvau tokia, kokia esu, tik televizija viską kiek paaštrino.
Ar „Baras” padarė Tavo gyvenimą įdomesnį?
Man nepatinka, kai žmonės patys mus „sužvaigždina”, o po to lieka nepatenkinti. Aš tokia buvau ir iki „Baro” – „mergina su charakteriu”, impulsyvi, žinanti, ko nori. Bet esu dėkinga realybės šou už pažintis – susiradau daug draugų. „Baras” man padarė tikrai didelę dovaną – šou dėka ir savo geriausią draugą radau, kuris mane dabar saugo, globoja…
Kalbi apie savo draugą Vokietijoje?
Taip, juk su juo susipažinau per „Barą” – jis mane pamatė internete. Susidomėjęs manimi atvažiavo ir mes susipažinome. Jis man dabar – viskas: ir draugas, ir vyras… Man atrodo, kad tai toks vyras, kuris galėtų būti pavyzdžiu visiems. Jis toks geras, iki šiol dar nebuvau sutikusi tokio žmogaus.
Tačiau jis vedęs, o žmona laukiasi kūdikio.
Šitame gyvenime geras vyras niekada nebus vienišas. Arba jis bus vedęs, arba… gėjus. O vieniši geri vyrai būna labai trumpai, nebent kai žmona miršta arba išsituokia.
Tad ir mano gyvenime yra tokių kliūčių, mes tiesiog per vėlai vienas kitą sutikome. Skyrybos Vokietijoje yra labai sunkios. Kita vertus, gal man ir nereikia tų jo skyrybų. Galbūt gyvenimas kartu, kasdien nuo ryto iki vakaro, man paskui ir atsibostų… Na, aš nelabai linkusi apie tai galvoti – kaip yra, taip yra. Jis man padeda, yra man labai geras, kartu praleidžiame daug laiko.
Kuo Vokietijoje užsiimi, iš ko gyveni?
Šiek tiek sukuosi pramogų versle – fotografuojuosi, madas demonstruoju. Tačiau tai labiau hobis, tokio nuolatinio atlyginimo kaip ir nėra. Draugas man labai padeda. Kartais reikia pataupyti, bet viskas normaliai.
Pinigai Tau labai svarbūs?
Žinoma, turėdama daug pinigų galėčiau daug nuveikti, įgyvendinčiau savo svajones. Kol kas daug pinigų neturiu, bet aš vis tiek tikiu, kad gyvenime pasieksiu tai, ko noriu.
Apie ką svajoji?
Norėčiau dirbti darbą, susijusį su mano specialybe – tekstile ir drabužių dizainu. Norėčiau turėti savo laidą televizijoje, toliau fotografuotis. Man šie dalykai rūpi.
Tavo ketinimai dėl televizijos rimti?
Taip, kada nors įgyvendinsiu šį tikslą. Norėjau dirbti Vokietijoje, kur nors bent į reklamą įlįsti, draugas turi daug pažinčių, bet tam reikia gerų vokiečių kalbos žinių. Mokausi, bet dar nekalbu laisvai, o jei nori dirbti televizijoje – turi kalbėti gražiai, be akcento. Galvoju apie laidą, susijusią su mada. Štai vienai savo draugei, kuri nemokėjo gražiai rengtis ir dažytis, pakeičiau stilių. Man tai gerai sekasi. Tačiau rusų televizijoje tokia laida jau rodoma. Na, reikia dar pagalvoti. Turiu idėjų, noriu dirbti, bet reikia susirasti rėmėjų ir prodiuserį.
Kur įsivaizduoji savo ateitį – Vokietijoje?
Nežinau. Norėčiau daug keliauti, bet kur gyvensiu, dar negaliu pasakyti.
Kol kas mano sūnus dar gyvena Lietuvoje, bet vėliau ketinu jį pasiimti. Noriu, kad jis čia baigtų pradines klases, nes Vokietijoje nėra tokių gerų mokyklų. O aš dar nebaigiau studijų Vilniaus dailės akademijoje. Jau turėjau baigti, bet labai norėjau išvažiuoti, turbūt buvau nuo to dėmesio pavargusi.
Jei Tau pasiūlytų dalyvauti kitame realybės šou, sutiktum?
Jei mokėtų atlyginimą, gal ir eičiau… O tik tam, kad pakvailiočiau, dalyvauti jau nebenoriu.
Giedrė Petkevičiūtė
„Vakarų ekspresas”