Užmojis – tarp Klaipėdos ir Neringos kasti tunelį

Darbo partijos narys, Seimo Valstybės valdymo bei savivaldybių komiteto pirmininkas Stasys Mikelis išpeikė Lietuvoje viešėjusius UNESCO ekspertus, skeptiškai įvertinusius idėją per Kuršių marias nutiesti tiltą į Neringą.
„Jei kam nors nepatinka tiltas, iškaskime tunelį po vandeniu”, – taip šią savaitę Neringoje vykusioje konferencijoje dėl tolesnės Kuršių nerijos plėtros ir apsaugos pareiškė šis parlamentaras.
Konferencijos dalyvius S.Mikelis patikino, jog sumanymas kasti tunelį nėra pokštas: „Jau kreipiausi į vieną Europos Parlamento narį. Jis pasidomės tokių objektų statyba kitose šalyse, aiškinsis kainas”.

Šis netikėtas buvusio ilgamečio Neringos mero S.Mikelio siūlymas požemine komunikacija sujungti Kuršių marių krantus nuskambėjo tarsi atsakas mūsų šalyje viešėjusiems ir nemažai kritinių pastabų dėl Neringos tvarkymo išsakiusiems UNESCO atstovams.
Anksčiau S.Mikelis daug kartų ragino Vyriausybę apsispręsti dėl tilto per Kuršių marias statybos.

UNESCO ekspertai piktinosi

UNESCO Pasaulio paveldo centro vadovė Europos regionui Metchtilda Rossler, išgirdusi, kad per Kuršių marias nutiestu tiltu galės važiuoti ne tiktai lengvieji automobiliai, bet ir sunkvežimiai, išpeikė tokią, anot jos, Neringai pražūtingą idėją.
Mintis apie tiltą per Kuršių marias pašiurpino ir Lietuvos nuolatinės misijos prie UNESCO atstovę Iną Marčiulionytę: „Jeigu toks monstras bus pastatytas, Kuršių nerija gali netekti UNESCO saugomo objekto statuso”.

I.Marčiulionytė puolė ir Klaipėdos savivaldybę, kuri esą koreguodama bendrąjį miesto planą Kuršių marių pakrantėje, piečiau Kiaulės Nugaros seklumos, punktyrine linija jau pažymėjo vietą, kur planuojama ant aukštų atramų pastatyti tiltą į Neringą.
Tiesa, vėliau uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius gynėsi, kad klaipėdiečiai užsimojo tiltu sujungti Kuršių nerijos krantus: „Tai – ne mūsų kompetencijos ir finansinių išgalių reikalas. Pažymėta galima vieta, jei Vyriausybė kada nors nuspręstų, kad tokio tilto reikia”.

Tunelis kainuotų brangiau

„Kuo S.Mikelio siūlomas tunelis autotransportui po Kuršių mariomis geresnis už tiltą virš vandens?” – „Lietuvos rytas” paklausė Seimo Aplinkos apsaugos komitetui vadovaujantį klaipėdietį Antaną Bosą.

„Tiltą reikėtų statyti pakeliamą arba pasukamą, kad jis praleistų tolyn už uosto akvatorijos plaukiančius laivus, o po žeme nutiestas tunelis niekam nekliudytų”, – aiškino į konferenciją Neringoje atvykęs A.Bosas.
Šio parlamentaro manymu, tunelis po Kuršių mariomis kainuotų penkis kartus brangiau nei tiltas, kurio projektus anksčiau jau svarstė Algio Žvaliausko vadovaujama Susisiekimo ministerija.

Kokių investicijų pareikalautų tilto statyba, A.Bosas negalėjo tiksliai pasakyti: „Greičiausiai jis kainuotų 20-40 mln. litų, priklausomai nuo to, kiek eismo juostų būtų įrengta. Šalia dar reikėtų pastatyti ir aikštelę, kur vairuotojai susimokėtų pinigus už važiavimą tiltu”.

Ekspertai įžeidė neringiškius?

„Kodėl dabar Neringos gyventojai, kurių pastangomis ne tiktai lietuviškoji, bet rusiškoji Kuršių nerijos dalis įtraukta į UNESCO sąrašą, priversti klausyti užgauliojimų apie tariamai niokojamas gamtos bei kultūros vertybes?” – I.Marčiulionytės kalbomis piktinosi S.Mikelis.
Seimo narys tikino, jog svarstant Kuršių nerijos santykius su UNESCO niekas kategoriškai nepasisakė dėl tilto statybos.
S.Mikelis įtaria, kad UNESCO dotuojamą viešąją įstaigą įkūrusi I.Marčiulionytė aršiais išpuoliais stengiasi įrodyti, jog dirba: „Nuo šios įstaigos nepagrįstų priekaištų Vilniaus senamiestis jau atsigynė.
Dabar atėjo Neringos eilė, po jos, matyt, bus puolami Kernavės piliakalnių tvarkytojai”.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas patarė nebijoti UNESCO skraiste prisidengusių specialisčių ir Klaipėdos merui R.Taraškevičiui, kurio vadovaujama taryba prieš pusantrų metų lyg pritarė tilto per Kuršių marias statybai ir šio sprendimo neatšaukė.

Klaipėda nesivelia į ginčus

„Tai buvo tiktai preliminarūs svarstymai, o bendrąjį miesto planą tvirtinsime šių metų pabaigoje”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo Klaipėdos meras R.Taraškevičius. Jis pažymėjo, kad uostamiesčio savivaldybė dėl tilto statybos niekada nediskutavo ir nepritarė tokiam projektui.
Paklaustas, kaip uostamiesčio gyventojai vertintų S.Mikelio siūlomo tunelio po Kuršių mariomis statybos idėją, R.Taraškevičius tikino, kad toks objektas labiau reikalingas ne klaipėdiečiams, o neringiškiams.
„Jeigu valstybės lėšas dabar skirstantis S.Mikelis pajėgus inicijuoti tokį projektą, jis turės prisiimti ir atsakomybę.
Uostamiesčio plėtros planuose toks tunelis per Kuršių marias nenumatytas, o jei atsirastų, mums nekliudytų”, – aiškino R.Taraškevičius.

Gediminas Pilaitis