Vaiką sužalojusio šuns šeimininkė ieško teisybės Strasbūre

Ieškovė – klaipėdietė Irina Ščiukina. Atsakovė – Lietuvos Respublika.
Tokį ieškinį pradėjo nagrinėti Europos žmogaus teisių teismas.
Pirmą kartą lietuviškoje byloje kaip tretieji asmenys minimi ne tik žmonės, bet ir šuo.
Tai – pirmasis ieškinys prieš Lietuvą, kuriame nagrinėjama, ar mūsų valstybė nenubaudė žmogaus du kartus už tą patį nusikaltimą.
I.Ščiukina prieš šešerius metus buvo nuteista už apysunkį žmogaus kūno sužalojimą dėl neatsargumo, kai jos vedžiojamas pitbulterjeras užpuolė bei apkandžiojo 10 metų vaiką.
Anksčiau ši klaipėdietė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už gyvūnų auginimo bei laikymo tvarkos pažeidimą ir nubausta 300 litų bauda.
Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme Elvyra Baltutytė „Lietuvos rytui” teigė, kad šioje byloje tikrai nebus nagrinėjami šunų laikymo taisyklių pažeidimai. Ketinama išsiaiškinti dvigubo baudimo aplinkybes.

Taip pat kilo abejonių ir dėl įstatymo galiojimo atgaline data.
Lietuvai pateikti klausimai dėl dviejų galimų žmogaus teisių pažeidimų.
Teismas prašo Vyriausybę atsakyti, ar pareiškėjai buvo užtikrinta teisė nebūti nubaustai už tą patį teisės pažeidimą dukart, taip pat dėl galimo Žmogaus teisių konvencijos straipsnio pažeidimo, numatančio, jog nėra bausmės be įstatymo.

Ištraukė sūnų iš šuns nasrų

Prieš šešerius metus Klaipėdą sukrėtė 10 metų berniuko Juliaus drama. Iš ryto ketvirtoką sūnų į mokyklą išlydėjęs jo tėvas Kazys Jurevičius po kelių sekundžių išgirdo sūnaus klyksmą.
Išbėgęs į laiptinę vyras pamatė, kad sūnų užpuolė kaimynų šuo.
Tėvas išlaisvino vaiko ranką iš nasrų, bet įsiutęs keturkojis sudraskė berniukui nosį, apkandžiojo veidą, ranką ir koją.
Klaipėdos vaikų ligoninėje berniukui žaizdos buvo siuvamos net pustrečios valandos.

Pavyko išvengti kalėjimo

Vaikui padaryti sunkūs ir gilūs sužeidimai, jis patyrė didelį šoką. Vėliau Vilniuje jam teko iškęsti dar vieną nosies ir šlaunies operaciją.
K.Jurevičius pasakojo, kad jo sūnui po apkandžiojimo iki šiol liko randai ant veido, kojos, rankos.
Sūnus po šio įvykio atrodo pasikeitęs: nesivaldo bei pyksta dėl menkiausios priežasties, naktimis kalba.
Tėvai tikisi, kad ilgainiui jų sūnus pamirš patirtus išgyvenimus.
Jų viltis palaiko tai, kad sūnus sportuoja, turi daug draugų, noriai mokosi.
Po šio incidento tėvas kreipėsi į teismą. Ši byla buvo nagrinėjama dvejus metus. Galų gale Aukščiausiasis teismas paliko galioti nuosprendį, kuriuo I.Ščiukina buvo nubausta kalėti devynis mėnesius.
Tiesa, buvo pritaikytas amnestijos įstatymas ir šuns šeimininkė išvengė laisvės atėmimo bausmės.

Šeimai teko išsikraustyti

Po šio šiurpaus išpuolio Jurevičių šeima buvo priversta išsikelti iš buto, nes nebegalėjo matyti agresyvaus šuns savininkės.
Be to, K.Jurevičiaus tvirtinimu, I.Ščiukina jį nuolat keikdavo susitikusi laiptų aikštelėje.
Klaipėdietis nenustebo iš „Lietuvos ryto” išgirdęs, kad jo buvusi kaimynė bylinėjasi su Lietuva. Vyras tik užsiminė, kad būtų gerai, jei šią bylą nagrinėjantys teisėjai savo akimis išvystų apkandžioto sūnaus nuotraukas.

Vadina nelaimingu atsitikimu

46 metų I.Ščiukina „Lietuvos rytui” pasiūlė apie šį ieškinį kalbėtis su jos advokatu Strasbūre, kai Žmogaus teisių teismas jį paskirs. Klaipėdietė su šiuo teisininku ketina aptarti ir reikalaujamos kompensacijos dydį.
Moteris piktinosi, kad žurnalistai prieš šešerius metus pateikė neteisingą įvykio versiją. Visas publikacijas ji teigė jau išsiuntusi į Strasbūrą.
Anot I.Ščiukinos, Lietuvoje jai buvo iškelta byla tik dėl triukšmo, kurį sukėlė žurnalistai, rašydami apie nukąstą vaiko nosį: „Pardonte, aš nesuprantu, už ką buvau nuteista. Tiesa, šuo buvo be antsnukio, bet juk aš jo neužsiundžiau! Tai buvo nelaimingas atsitikimas. Kartais ir žmonės atsitiktinai vienas kitą nužudo”.

Moters teigimu, vaikas bėgdamas pats užvirto ant šuns. Pitbulterjeras reagavo taip, lyg jį kas pultų. I.Ščiukina pabrėžė, kad šuo nenukando vaikui nosies, tik nubrozdino. Ji įsitikinusi, kad ši trauma neturėjo pasekmių vaiko sveikatai.
Klaipėdietė pareiškė berniuko tėvui sumokėjusi 9 tūkst. litų žalai atlyginti.

Augintinį išvežė iš miesto

I.Ščiukinos žodžiais, vaiką užpuolęs šuo vėliau buvo atiduotas į geras rankas ir išvežtas iš Klaipėdos. „Kaimynai šuniui nedavė gyventi, iš jo tyčiojosi, nuolat provokavo”, – piktinosi klaipėdietė.
Klaipėdietės teigimu, kaimynai kartą net laužėsi į jos butą su peiliu, teko kviesti policiją.
„Kiek šunų kandžioja žmones – tik viena aš buvau nuteista, niekam nebuvo iškelta baudžiamoji byla”, – kalbėjo moteris.

Šuo turi teisę kandžiotis?

I.Ščiukina ir pati yra nukentėjusi nuo savo pitbulio. Per jos 40-metį šuo perkando pirštą, užpuolė atėjusius jos pasveikinti svečius. Labiausiai nukentėjo šeimininkės sesuo ir jos vyras. Dėl kąstinių ir plėštinių žaizdų sutuoktiniai buvo gydomi miesto ligoninėje.

Tačiau klaipėdietė visiškai pateisina savo pitbulio elgesį: „Kodėl šuo negali užpulti girtų žmonių, kurie namuose sukėlė skandalą?

Atminkite, savo namuose šuo turi teisę net nužudyti žmones, kurie puola ar netinkamai elgiasi, nes tai – namų apsauga ir gynyba”.

Nukentėjo ir daugiau žmonių

I.Ščiukinos kaimynas 58 metų valstybės pašto kurjeris Vladimiras Zlatolinskis iki šiol atsimena, kaip prieš septynerius metus jį užpuolė tas pats pitbulterjeras. Tuomet jis teigia sirgęs du mėnesius, rankoje iki šiol matyti randas.
Su kaimyne vyras nuo to laiko nesisveikina. Jo teigimu, I.Ščiukina dabar turi kitą šunį, kurio nasrai dar platesni nei ano pitbulio.
Šį keturkojį moteris kartais vedžiojanti be antsnukio.

Dažniausiai puola vaikus

Pastaraisiais metais padaugėjo atvejų, kai šunys užpuola vaikus.
Šiemet Anykščių rajono Vanagų kaime rotveileris mirtinai sudraskė pusseptintų metų Mantą. Prosenelė bandė anūką apginti, tačiau jis mirė neatgavęs sąmonės.
Pernai žiemą Alytuje Stafordšyro terjerų veislės šuo užpuolė būrelį berniukų ir juos apkandžiojo. Jį paleido 19-metė, nusprendusi, kad paaugliai iš jos tyčiojasi.
Pernai spalį dvylikametį klaipėdietį Mykolą šuo apkandžiojo netoli namų esančioje pievoje.

Prieš metus Kaune pitbulis sukandžiojo 10 metų Aistę, atėjusią pas draugę į svečius. Mergaitė dėl daugybės kąstinių žaizdų galvoje, rankose bei sėdmenyse parą praleido reanimacijos palatoje.

2004-ųjų vasarą Kauną sukrėtė dar dvi panašios nelaimės. Kaimynų rotveileris keliskart grybštelėjo į ranką klausos negalią turinčiam devynmečiam Samueliui. Berniuką teko operuoti. Tuo tarpu penkerių metų Livetai pitbulis giliai perkando skruostą.

Paini gyvūnų laikymo tvarka

2003 metais Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, apribojantis agresyvių šunų laikymą. Pitbulterjerus draudžiama įvežti į Lietuvą ir juos veisti, bet galima laikyti gavus leidimą. Tačiau tvarka, kaip gauti leidimą, nėra aiškiai reglamentuota.
Tokio šuns savininkas turi gauti pažymas, jog nei jis, nei jo šeimos nariai nebuvo teisti už smurtinius nusikaltimus ir nėra narkomanai.
Po to reikia išklausyti paskaitų kursą apie gyvūnų laikymo taisykles. Bet kinologai nėra informuoti, kas tokias paskaitas skaito, ir nėra matę, kaip atrodo dokumentas, leidžiantis laikyti agresyvų šunį.
Pagal Lietuvos įstatymus, šuo – privati nuosavybė ir šeimininkas automatiškai atsako už šuns veiksmus. Įsigaliojus naujam Baudžiamajam kodeksui laisvės atėmimo bausmių politika pasikeitė. Dabar svarbiau yra žmogui atlyginti žalą, taip pat – ir moralinę.

Dalia Gudavičiūtė