Vyriausybės malonė nepaguodžia

Mėgindama sulaikyti iš aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų bėgančius dėstytojus bei mokslo darbuotojus Vyriausybė per trejus metus jų atlyginimus žada padidinti 70 procentų.

Vakar Vyriausybė palaimino Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009-2011 metų programą. „Tik tada, kai bus sutvarkyta atlyginimų sistema, aukštosiose mokyklose ir institutuose dirbs geriausi specialistai”, – Vyriausybės posėdyje vakar teigė laikinoji švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė. Toks valdžios dosnumas valstybės biudžetui atsieis apie 390 mln. litų.

Išeina į verslą.
Šiuo metu mokslo ir studijų darbuotojų atlyginimas gerokai mažesnis nei atitinkamos kvalifikacijos asmenų, dirbančių viešojo administravimo įstaigose, analogiškose užsienio šalių institucijose, taip pat versle. Tačiau mokslininkams ir dėstytojams dažnai keliami kur kas aukštesni kvalifikacijos reikalavimai. Pavyzdžiui, daugeliui valstybės tarnautojų pakanka turėti tik aukštąjį išsilavinimą, o net žemiausios pareigybės dėstytojui ar mokslo darbuotojui būtinas ne žemesnis kaip magistro kvalifikacijos laipsnis. Be to, maži atlyginimai aštrina „protų nutekėjimo” problemą. Jau kuris laikas aukštosiose mokyklose nėra konkurencijos eiti dėstytojų pareigas, o siekdami daugiau uždirbti jie priversti dėstyti keliuose universitetuose. Dėl mažų atlyginimų jauni specialistai nesirenka akademinės veiklos arba jos atsisako, dažnai patraukia į privatų sektorių.

Didins palengva

Šiuo metu profesoriui ir vyriausiajam mokslo darbuotojui nustatytas vidutinis tarnybinis atlyginimas (3853 litai) nesiekia 16 kategoriją (aukščiausia – 20 kategorija) turinčio valstybės tarnautojo pareiginės algos (4263). Docentas ir vyresnysis mokslo darbuotojas uždirba 2842 litus – mažiau nei 13 kategoriją turintis valstybės tarnautojas (3087), lektorius, mokslo darbuotojas, tyrėjas – 2234 litus, asistentas, jaunesnysis mokslo darbuotojas – 1779 litus.

Pernai aukštųjų mokyklų bei mokslo įstaigų darbuotojų atlyginimai buvo padidinti dukart – iš viso 30 procentų. Nuo šių metų sausio jų darbo užmokestis didėjo 20 proc., valstybės biudžete tam skirta 88,7 mln. litų.

Apskaičiuota, kad trejų metų atlyginimų didinimo programai įgyvendinti reikės 389,3 mln. litų: 2009-aisiais – 101 mln. litų, 2010-aisiais – 127,5 mln. litų, 2011-aisiais – 160,7 mln. litų. Tai reikštų, kad dėstytojų ir mokslo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis kasmet didės po 20 procentų.

Našta biudžetui

Finansų ministrui Rimantui Šadžiui suabejojus, ar tokia našta valstybės biudžetui nebus per sunki, R.Žakaitienę palaikė kiti jos kolegos. „Tai, apie ką kalbame, yra visuomenės elitas”, – idėją dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų atlygio didinimo gynė vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila. „Mokytojų mokytojai turi uždirbti daug, reikia problemą pagaliau spręsti”, – pritarė ūkio ministras Vytas Navickas.

„Lengviau įsigilinti į atominę energetiką nei mūsų atlyginimų sistemą”, – išklausęs diskusijų pareiškė premjeras Gediminas Kirkilas. Jis domėjosi, ar šį programos projektą vertina profsąjungų atstovai. „Esminis pritarimas gautas, bet tokia profsąjungų misija – visada reikalauti daugiau”, – aiškino R.Žakaitienė.

Ima juokas

„Ką reiškia 70 proc. padidėjimas per trejus metus dabar gaunančiam pusantro tūkstančio – prisidės kokie 800 litų. Kas pajus, kai tokia infliacija? Nežinau, kas gali sulaikyti mano docentus. Iš esmės tai juokinga”, – vakar LŽ sakė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona. Kartu jis pripažino, kad atlyginimų didinimo politikos tendencijos yra teisingos.

Pasak dekano, Filologijos fakultetas labai įvairus, todėl vienų specialybių dėstytojų yra per daug, kitų – trūksta. Tarp deficitinių priskirtini anglistai. „Vertėjas ar redaktorius per mėnesį gali uždirbti 5-7 tūkst. litų, tai ką jis mūsų fakultete veiks su 1500 litų? Neįsivaizduoju, kaip su tokiomis algomis jų prisivilioti”, – prisipažino A.Smetona.

Kita vertus, pasak dekano, ne visada deklaruojamas padidėjimo procentas sutampa su lėšomis, kurios iš tiesų skiriamos. „Tada kyla klausimas – ar ką nors atleisti, ar iš kur kitur pinigų prasimanyti”, – teigė A.Smetona.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.