Vis dar nepaaiškėja, kas kaltas dėl to, kad Kaune Vaišvydavos mokyklai priskirta trijų hektarų teritorija tapo savininkei sugrąžintu žemės sklypu. Miesto savivaldybės kontrolierius Gediminas Raudonis paprašė ir prokurorų pagalbos, bet kol kas šios istorijos kaltininkas nenustatytas.
Vaišvydavos vidurinei mokyklai paskirto 3,015 ha žemės sklypo detalųjį planą Kauno miesto taryba patvirtino 2002 metų liepą. Žemės reformos žemėtvarkos projekte šis sklypas buvo pažymėtas kaip valstybės išperkama žemė. Tačiau po trejų metų teismas panaikino miesto tarybos sprendimą, patvirtinusį mokyklos teritorijos detalųjį planą ir pripažino negaliojančia valstybinės žemės panaudos sutartį.
Beje, Kauno apskrities viršininko administracija mėgino procesą stabdyti, bet Kauno apygardos administracinis teismas 2006 metų kovą ją įpareigojo atlikti administracines procedūras, kurias nustato teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą. Sklypo savininke tampa nuosavybės teises į žemę atkūrusi Gražina Elizabeth Meilus.
Iš naujo suformavus žemės sklypą, mokyklai palikta vos trisdešimt arų, į kuriuos niekaip neįmanoma „sutalpinti” jos pastatų, kiemo, stadiono, aikštelės, kitų įrenginių, kurie taip pat užima nemažai žemės.
Anot Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus Kazio Maksvyčio, žemėtvarkos projekte formuojamo žemės sklypo riba ir vieta turėjo būti suderinta su visuomene, su kai kuriomis institucijomis bei pareigūnais, tarp kurių yra ir savivaldybės administracijos direktorius. Tačiau griežtai reglamentuotos projekto rengimo ir derinimo procedūros nebuvo atliktos. Pati Vaišvydavos vidurinė mokykla apie tai, jog neteko sklypo, sužinojo jau po laiko.
„Kauno apskrities viršininkas negalėjo nustatyti natūra grąžinamo Gražinai Elizabeth Meilus žemės sklypo naudojimo būdo „visuomeninės paskirties teritorijos”, o pobūdžio – „mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos”, – sakoma tarnybos direktoriaus K. Maksvyčio pasirašytame rašte. – Ši teritorija turėjo būti priskirta valstybės išperkamai žemei.”
„Mes labai dėkingi Nacionalinei žemės tarnybai, – teigia savivaldybės kontrolierius G. Raudonis, – kad ji rimtai ir atsakingai pažvelgė į susidariusią situaciją, kur aiškiai matomas drastiškai pažeistas visuomenės interesas”. Anot jo, toks neabejingas požiūris žadina viltį, kad Vaišvydavos mokyklai pavyks išsaugoti tokio dydžio teritoriją, kokia reikalinga normaliai funkcionuoti keletą šimtų moksleivių turinčiai švietimo įstaigai.
Pagal higienos bei kitokias normas, kai mokykla disponuoja vos trisdešimties arų žemės sklypu, ji turėtų būti uždaryta. To padaryti savivaldybei tikrai neleistų visuomenė. Ne taip seniai Kauno miesto dalimi tapusi Vaišvydava kitos švietimo įstaigos neturi.