Baltijos šalių ekonomika atsidūrė kryžkelėje. Dabartinė situacija gali pasisukti tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę. Taip mano suomių analitikai.
„Baltijos šalių ekonomiką galima įvertinti taip: buvo puiku, bet dabar laikas šaukti iš baimės”, – taip mūsų šalies ekonomikos padėties rimtumą mato suomių banko „Evli bank” analitikas Peeteris Koppelis. Jo teigimu, stipriausias ekonomikos partneris iš Baltijos šalių – Lietuva. Vis dėlto, jo manymu, Baltijos šalių plėtros kryptis panaši.
Kai pinigai lengvai prieinami
Pasak P.Koppelio, kai pinigai tampa lengvai prieinami ir pigūs, labai greitai pradeda kilti dalies turto kainos. „Dažniausiai infliacija paliečia tam tikras turto grupes. Baltijos šalyse ta turto grupė buvo nekilnojamasis turtas (NT) ir statybų sektorius. Labai greitai pradėjo kilti nekilnojamojo turto kainos”, – sakė analitikas. Dabar ekonomikos augimas lėtėja tiek NT, tiek statybų, tiek mažmeninės prekybos sektoriuje. „Jau atsargiau finansuojamas statybų sektorius ir NT produktai. Kyla darbo jėgos sąnaudos. Investicijos taip pat lėčiau auga. Tai baigiasi kryžkele”, – aiškino analitikas. Atsidūrus šioje kryžkelėje, analitiko žodžiais, galimi du tolesni scenarijai: gerasis ir blogasis.
Laiminga pasakos tąsa
Pirmuoju atveju Baltijos šalių paskolų rinka ne sustotų, o toliau nuosaikiai augtų. Darbo rinkoje situacija stabilizuotųsi: atlyginimai pakiltų, atitinkamai padidėtų ir produktyvumas. Augtų ir investicijos. Toks Baltijos šalių ekonomikos raidos scenarijus suteiktų pranašumų konkuruojant užsienio rinkose.
„Yra galimybė, kad pridėtinę vertę kuriančios pramonės šakos susilies. Tai bus tokios pramonės šakos, kuriose vyraus tobuliausios technologijos, naujausia įranga. Tai suteiks pranašumų konkuruojant su senąja Europa”, – pozityvųjį scenarijų nupasakojo analitikas.
Jo pastebėjimu, per pastaruosius metus daug jaunų žmonių praturtėjo. Sukauptas turtas švelnina šoką, nes skolintis tampa vis brangiau. Kaip teigia analitikas, įdomioje padėtyje atsidurtų rizikos kapitalo fondai – žmonės turėtų galimybę pigiai įsigyti turto.
Gali baigtis ir liūdniau
Blogojo scenarijaus atveju sumažėtų naujų paskolų, nes palūkanų normos būtų itin didelės. Būtų mažai prieinamų pinigų investicijoms. Pinigai būtų brangūs, o ekonomika nelanksti. Atlyginimai tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje būtų didesni nei produktyvumas.
Iš Baltijos šalių imtų trauktis užsienio kompanijos, dėl to išaugtų nedarbo lygis. Nemaža tikimybė, kad vertinga darbo jėga ieškotų geresnių galimybių užsienyje. Valstybė būtų priversta sumažinti išlaidas socialinėms programoms, nustoti didinti pensijas.
„Iš ES šalis gauna labai daug pinigų socialinėms programoms, infrastruktūros projektams finansuoti. Bet visiems tiems projektams reikia bendro valstybės finansavimo. Jei valstybė negali drauge su ES finansuoti šių projektų, ES pinigais pasinaudoti negali. Nepasinaudojusi pinigais valstybė gali būti priversta mokėti baudas”, – galimą liūdną scenarijų plėtojo P.Koppelis.
Pasak jo, rutuliojantis blogajam scenarijui Baltijos šalių ekonomika prisitaikyti nesugebėtų. Suomijos banko analitikai nemano, kad kiekvienos iš Baltijos šalių ekonomiką tokiu atveju galėtų išgelbėti nacionalinės valiutos devalvacija. Efektas, pasak specialistų, būtų trumpalaikis.
„Didelė tikimybė, kad šalis patirtų dar vieną infliaciją. Už valiutą atsakingos institucijos prarastų žmonių pasitikėjimą”, – kalbėjo analitikas.
Vis dėlto jis linkęs manyti, kad Baltijos šalys sulauks gerojo scenarijaus – optimizmą esą kelia rinkų lankstumas.
„Per nepriklausomybės laikotarpį Baltijos šalių ekonomika įrodė, kad ji yra labai lanksti ir gali gana greitai prisitaikyti”, – primena P.Koppelis.
„Evli Bank Plc” vadovas Maunu Lehtimakis nemano, kad nacionalinės valiutos devalvacija būtų optimalus situacijos sprendimo būdas, tačiau tam tikra alternatyva ją laikytų.
„Baltijos šalyse eksportas nesudaro didelės BVP dalies. Tad devalvacija nėra optimalus sprendimas, bet, tarkime, vidinė devalvacija galėtų būti alternatyva. Reikia ką nors daryti, kad būtum konkurencingas, sumažinti atlyginimus”,- svarstė jis.