Nors valstybė oficialiai deklaruoja, jog informacinių technologijų (IT) plėtra yra prioritetinė sritis, tačiau realių veiksmų nematyti. Net nėra aišku, kiek ir kokios programinės įrangos naudoja valstybės institucijos, jau nekalbant apie tos programinės įrangos legalumą. Tokią nuomonę ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje dėstė Verslo programinės įrangos aljanso prezidentas Ervinas Leontjevas.
„Valstybės institucijos yra didžiausias IT vartotojas, tačiau nėra padaryta jokio audito, ką jos naudoja, ar ta programinė įranga yra legali ir taip toliau”, – sakė E. Leontjevas.
Pasak jo, IT sektoriaus atstovai buvo susitikę su premjeru Gediminu Kirkilu, kuris pažadėjo, kad auditas bus atliktas, tačiau vėliau buvo gautas atsakymas, jog Vyriausybė nemato tokios būtinybės.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs IT bendrovės „Alna Intelligence” vadovas Kazimieras Tonkūnas kritikavo valstybės biurokratinį aparatą, kuris taip pat trukdo IT plėtrai.
„Šiuo metu Lietuvoje už programinės įrangos legalumą yra atsakingos net keturios institucijos. Toks jų skaičius stabdo plėtrą, nes nė viena institucija nenori prisiimti atsakomybės. Manau, kad turėtų būti paskirta viena organizacija, kuri darytų naudojamų programų apskaitą, tikrintų jų legalumą. Dabar to nėra”, – sakė K. Tonkūnas.
Jo teigimu, daugiausiai problemų dėl programinės įrangos legalumo yra Lietuvos regionuose. „Nėra net normalaus teisinio pagrindo, kuris įpareigotų savivaldybes naudoti legalią įrangą. Apie 85 proc. regionuose naudojamos programinės įrangos yra nelegali”, – tvirtino „Alna Intelligence” vadovas.
K. Tonkūno manymu, jokios sankcijos šioje situacijoje nepadės, kol nesikeis vartotojų požiūris.
Advokatų kontoros „Pranckevičius ir partneriai” advokatė Edita Ivanauskienė sakė, jog praėjusiais metais griežtėjo požiūris į autorių teisių pažeidimus teismų praktikoje, taip pat buvo sugriežtinti šią sritį reglamentuojantys teisės aktai.
Naujos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos suteikia daugiau galimybių kovoti su piratavimu virtualioje erdvėje. Vienas iš įstatymo straipsnių leidžia griežčiau kontroliuoti paslaugų tiekėjus, kuriais naudojamasi kaip platforma neteisėtam kūrinių platinimui. Nuo šiol teismas gali įpareigoti juos pateikti informaciją apie neteisėtų kūrinių kilmę ir jų platinimo būdus.
E. Ivanauskienės teigimu, jau keletą metų pastebima, jog mažėja nelicencijuotų programų platinamų fizinėmis laikmenomis (CD). Šį programinės įrangos platinimo būdą praktiškai išstūmė piratavimas internetu ar neteisėtas programinės įrangos diegimas į parduodamą techninę įrangą kompiuterių salonuose ir įmonėse.
„Piratavimo mastai Lietuvoje išlieka dideli – 2006 m. buvo atlikta 50 patikrinimų dėl nelegalių kompiuterinių programų naudojimo, kurių metu aptiktos nelicencijuotos programinės įrangos vertė viršijo 536 tūkst. litų”, – sakė E. Ivanauskienė.
Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „International Data Corporation” (IDC) atliktas pasaulinio piratavimo lygio tyrimas atskleidė, jog Lietuvoje per praėjusius metus nuostoliai dėl nelegaliai naudojamos programinės įrangos, palyginti su 2005 m., išaugo 15 mln. litų ir iš viso sudarė 77,5 mln. litų. Nelegaliai naudojamų programų dalis išliko nepakitusi ir sudarė 57 procentus.
E. Leontjevo teigimu, nors piratavimo lygis nepakito, tačiau patirti nuostoliai išaugo, nes augo Lietuvos ekonomika, o kartu ir IT sektorius.
Bendras Europos Sąjungos piratavimo lygis – 36 proc. Latvijoje nelegali programinė įranga sudaro 56 proc., Estijoje – 52 procentus.