Draugas, vardu Amsterdamas

Nors ir yra tik devintokė, klaipėdietė Lina Sadauskaitė jau turi nuosavą žirgą Amsterdamą, kurį jai padovanojo tėvai. Žirgais prieš kelerius metus aistringai susidomėjusi mergina tiki, kad žirgas – ne tik jos draugas visam gyvenimui, bet ir naujas šeimos narys.

Sudomino filmukas

Mergina jojimu susidomėjo būdama vienuolikos metų, kai pamatė animacinį filmuką apie žirgus. Jau tądien mažoji Lina susirado Klaipėdos žirgyno adresą ir ten apsilankė kartu su tėčiu.

Pradžioje Lina, kaip ir visi žirgų sporto naujokai, pradėjo nuo pačių paprasčiausių jojimo pagrindų. Klaipėdietė jodavo mažą ratelį aplink savo trenerę Daivą Čelkūnienę. Viena jau drąsiai pradėjusi jodinėti po septynių ar aštuonių treniravimosi mėnesių.

Lietuvoje labiausiai yra paplitusios dvi jojimo atšakos – konkūras ir dailusis jojimas. Dabartinė Linos trenerė dirbo dailiojo jojimo trenere, todėl pastarąją šaką pasirinko ir mergaitė. Jaunoji raitelė pasakojo, kad yra daug jojimo krypčių, tačiau Lietuvoje jomis niekas neužsiima arba nėra tam gerų sąlygų.

Kainavo kaip automobilis

Amsterdamą merginai padovanojo tėveliai. Lina pasakojo, kad labai norėjusi turėti savo žirgą. Tėvai jos norui neprieštaravo, todėl Linos tėtis nuėjo pas trenerę, kad įsitikintų, ar mergaitė jau turi pakankamai įgūdžių ir būtų pasirengusi turėti savą žirgą.

Tuomet iš džiaugsmo vietoje nenustygstanti Lina su tėveliais važiavo į Vilniaus žirgyną, kur jau trejus metus gyveno jos žirgas Amsterdamas – naujasis Sadauskų šeimos narys.

Lina neneigė, kad žirgas kainavo kaip geras automobilis, tačiau tėvai pinigų negailėjo. Ši dovana merginai buvo pati nuostabiausia kada nors gauta jos gyvenime.

Po pamokų – į arklides

Žirgo priežiūra Linai atima begales laiko. Į arklides jaunoji jojikė lekia kiekvieną dieną po pamokų, o savaitgaliais jau devintą valandą stovi prie arklidžių durų.

Kiekviena laisva Linos minutė leidžiama būtent su jos draugu Amsterdamu. O čia Linai darbo tikrai daug: reikia valyti žirgą specialiais šepečiais, iššukuoti karčius ir uodegą, valyti kanopas.

„Vasarą, kai labai geras oras, su žirgu galima maudytis”, – nekantriai laukdama vasaros pasakojo Lina.

Klaipėdoje esančios arklidės „Auksinė pasaga” Linai yra labai patogioje vietoje – Mažajame Kaimelyje, kur raitelė kiekvieną dieną gali sau leisti aplankyti savąjį žirgą.

Visi žirgai laikomi garduose, kuriuos reikia nuomoti. Į nuomos kainą įeina ir žirgų pašaras, kraikas ir gardo išvalymas. Todėl Lina džiaugiasi, kad jai nereikia atskirai ieškoti žirgui avižų ar šieno. Už žirgo išlaikymą kiekvieną mėnesį moka Linos tėtis.

Brangus sportas

Dabar, kai mergina turi žirgą, ji treniruojasi beveik kasdien, išskyrus dvi poilsio dienas – jų reikia augintiniui pailsėti. Linos treniruotė trunka 30-45 minutes. Vasarą sportininkė jodinėja gamtoje, o žiemą užsidaro manieže.

Lina mano, kad jojimas ir žirgo priežiūra netrukdo jos mokslams, nors kartais namų darbai ir lieka neruošti. Mergina dar tik devintokė, todėl dėl tolimesnės ateities dar nesuka galvos. Tačiau ji įsitikinusi, kad ateityje tikrai jodinės, tik nežino, ar tai bus vienintelis jos užsiėmimas.

Lina teigė, kad profesionalūs raiteliai tikrai gali pragyventi iš sporto. Jos žiniomis, pasaulio žvaigždės iš žirgų sporto ne tik pragyvena, bet ir daug užsidirba.

Ši sporto šaka yra antra pagal brangumą pasaulyje. Lina pasakojo, kad neturint savo žirgo sportas atsieina pigiau, tačiau vis tiek reikalingi didžiuliai pinigai – pradedant paprasčiausiu šepečiu ir baigiant raitelio apranga.

Dalyvavo varžybose

Pirmosios Linos varžybos vyko tarp mergaičių, kurios taip pat lanko žirgyną, kadangi berniukai dar nesiryžo imtis tokios sporto šakos.

Vėliau Lina dalyvavo Lietuvos dailiojo jojimo čempionate, kur vaikų rungtyje užėmė ketvirtąją vietą. Kai įsigijo žirgą – nuo 2006 metų kovo – ji dar kartą dalyvavo šiame čempionate.

„Manau, per mažai ruošiausi, todėl ir rezultatai nebuvo geri. Tačiau kuo toliau, tuo labiau stengiuosi”, – apie savo klaidas kalbėjo šešiolikmetė.

Lina pasakojo, kad ši sporto šaka yra išskirtinė todėl, kad viskas priklauso ne tik nuo žmogaus, bet ir nuo žirgo. Būna ir taip, kai nesutampa raitelio ir žirgo charakteriai, tuomet, kad ir kaip norėtum, ne viskas išeis idealiai.

„Daugelis mano, kad jojimas nėra sporto šaka, tačiau tokiems aš galiu tik pasiūlyti ateiti ir pabandyti. Tada nuomonė tikrai pasikeis”, – sakė žirgų mylėtoja.