Gyvenimas daugiabučiuose namuose turi ne visai malonią specifiką: pats buto savininkas negali spręsti problemų, nes reikia sulaukti kolektyvinės nuomonės. Pavyzdžiui, suremontuoti daugiabučio stogą galima tada, kai tokiam žygiui, o, tiksliau, pinigų išleidimui, pritars dauguma gyventojų. Deja, to pasiekti ne visada lengva. Viršutinio aukšto gyventojai visada bus už tai, bet iš pirmojo aukšto ilgokai abejos, nes jiems ant galvos nevarva. Jie kur kas lengviau atsiskirs su savo pinigais, jeigu reikės tvarkyti, pavyzdžiui, sukiužusią kanalizaciją. Tada jau viršutinių butų savininkai ilgai galvos.
Vasaros liūtys išryškino stogų silpnąsias vietas. Kauno vicemeras, sukvietęs į spaudos konferenciją, su specialistais aiškino, kad žmonės turi susiburti į namų bendrijas, tada būtų galima labiau padėti iš specialių fondų. Tam prieštaravo Laima Nazarova, Vinčų gatvės 16-ojo namo gyventoja. Moteris redakcijoje tvirtino, kad jų namas priklauso bendrijai, yra ir administratorius. Dar vasaros pradžioje gyventojai kaupiamosioms išlaidoms surinko apie 7000 litų – daugiau kaip pusę reikiamų lėšų, už kurias būtų galima sutaisyti dalį stogo. Visa bėda, kad niekas nenori remontuoti. VĮ „Santakos butų ūkio tarnyba” gyventojus paguodė, kad daug tokių bėdžių yra Kaune, todėl visiems negali laiku suspėti. „Pažadai tęsiasi nuo birželio, nors stogas varva kur kas seniau”, – guodėsi L.Nazarova.
Antrosios grupės invalidas, pensininkas Alfonsas Vytautas Skrockas iš Bažnyčios gatvės 13-ojo namo skundėsi, kad jų šeima jau porą mėnesių bute neturi vandens, nes kažkur trūko vamzdis. „Nors ir gyvename pirmame aukšte, bet mums nelengva atsinešti vandens iš kieme įrengto čiaupo. Paprašome kaimynų ar kitų gerų žmonių, kad kokį kibirą į butą atneštų. Mūsų nuomone, šis remontas pernelyg ilgai užsitęsė”, – liūdnai konstatavo kaunietis.
VĮ „Santakos butų ūkio tarnybos”, kuriai priklauso aptarnauti Bažnyčios gatvės namus, Remonto skyriaus tarnautoja pasakė, kad tokių avarijų jų zonoje yra gana daug. Žmonės nervinasi, laukia pagalbos, bet dėl lėšų skyrimo Savivaldybės Turto skyriuje reikia nueiti biurokratinius kelius. Butų ūkio Remonto tarnybos energetikas Arūnas Rupšys mums aiškino, kad pagaliau gauti pinigai, ir pensininko A.V.Skrocko bute vėl veiks vandentiekis. „Tam reikės pakeisti apie 30 metrų surūdijusio vamzdžio. Sudaryta apie tūkstančio litų sąmata, pinigai gauti, ir šią savaitę vamzdžiai bus pakeisti”, – tvirtino A.Rupšys.
Gyvenant bendrame name pasitaiko ir kuriozinių atvejų. Štai 386-tosios namų savininkų bendrijos, kuri yra Kovo 11-osios gatvės 120- ajame name, pirmininkas skundėsi, kad jam AB „Kauno energija” specialistai dar gegužės mėnesį neaiškiai pranešė apie hidraulinius namo šildymo sistemų bandymus. Liko atdaros namo šildymo sistemos sklendės ir 16 atmosferų slėgio vanduo plūstelėjo į butus… Pirmieji neišlaikė ir „tarsi armonikos” išsipūtė ir sprogo skardiniai radiatoriai. Suslėgtas vanduo sugadino nemažai gyventojų turto.
Apie beveik detektyvinius įvykius 214 butų savininkų bendrijoje, kuri aptarnauja Sukilėlių prospekto 92-ąjį namą, mums pranešė šio namo gyventoja I.B.Girdzijauskaitė. Dėl bendrijos vadovų veiklos gyventojai pagalbos kreipėsi net į Žaliakalnio policijos komisariatą. Vadinasi, namų bendrijos nėra ta panacėja, gelbėjanti daugiabučių gyventojus nuo visokių netikėtumų. Kur kas svarbiau, kokie žmonės ten dirba.
Julius Lenčiauskas