Antanui Klimavičiui gali tekti teisme atsiprašyti už tai, kad jis buvo prokuroras ir norėjo nuo tėvynės Lietuvos kūno nurankioti politinius parazitus (sąrašą galima rasti vadinamojoje „Rubikon” „juodojoje buhalterijoje”).
Vytenis Andriukaitis už tą prokurorišką požiūrį ketina iš A. Klimavičiaus prisiteisti 300 000 Lt. Tiek jis netekęs, kai atsistatydino, nustojo gauti Seimo nario algą ir dėl to labai apsirgo.
Tačiau net ir patys optimistiškiausi skaičiuotojai negalėtų patvirtinti tokio ieškinio. Tiek Seimo nariai oficialiai neuždirba per visą kadenciją. Todėl kyla natūralus klausimas, kokius dar nuostolius patyrė V. Andriukaitis per ataskaitinį laikotarpį?
Gal į nuostolius įskaičiuojamas ir „Vyt. Andr.” išnykimas iš minėtosios buhalterijos puslapių? Gal eksprokuroras turės kompensuoti turinį visų „vokų su dokumentais”, kuriuos V. Andriukaičiui nešiojo iš „Rubikon”, kol jis buvo valdžioje, ir kurių nešiojimas nutrūko jam valdžios netekus?
Tada prokuroro popieriai tikrai prasti. Jei su juo pavyks atsiteisti V. Andriukaičiui, tai paskui jį į teismą gali ateiti ir Abonentas. Štai kas gali pateikti rekordinių nuostolių sąmatą – tereikia pasidairyti po sostinės statybvietes, pasidomėti, su kokiu įkarščiu yra pasirašinėjami statybų leidimai ir detalieji planai bei sudaromos sutartys dėl paslaugų, kurias teiks dar nepastatytos ir nepradėjusios veikti įstaigos.
Pagal tai, kas žinoma apie Abonento finansinę būklę prieš Artūrui Zuokui (sako, kad tai – tik sutapimas) tampant meru ir po to, tai kasmetinė Abonento nuostolių suma (palyginti su V. Andriukaičio) turėtų turėti dar vieną nulį ir didesnį skaičių pačiame priekyje. O kur dar akcijos!
Kalba, kad Abonentas dabar elgiasi lygiai kaip banditai nepriklausomybės pradžioje: iš pradžių ėmęs dešimtinę, dabar jau tiesiog atėminėja iš vargšų verslininkų jų verslą.
Pastarieji iš tiesų yra vargšai, nes nei vienas nepaspjaudo į kumštį ir neatsako Abonentui tuo pačiu. Gal todėl, kad iš principo jiems tokia sistema tinka? Netikiu. Juk elementari aritmetika rodo, kad taip intensyviai parazituojant valstybės ir mokesčių mokėtojų sąskaita pastarieji tiesiog labai nusialins, o tada radikaliai keisis ir parazitų dieta. Manau, kad protingesni, ne ketvirčiais, o bent jau penkmečiais savo ateitį planuojantys verslininkai tai supranta. Problema kita. Trūksta… valios.
Bet ne apie tai mes čia kalbame. Mes kalbame apie nuostolius, kuriuos patirtų valdžios žmonės, jei sugriūtų dabartinė kyšių ėmimo, valstybės interesų pardavinėjimo ir kvapą gniaužiančių kompromisų sistema. Juk visus tuos, kurie dabar valdžią turi, nupūstų per vieną dieną! Jie atvirai ir drąsiai pareikštų, kad jiems nebeapsimoka „dirbti” už tokius grašius. Tada jau ne vien gydytojams, bet visai valstybės tarnybai reikėtų išleisti įstatymus, nustatančius kyšių dydį.
Kaip jį sužinoti? Ogi labai paprastai. Atsimenate, kaip nuoširdžiai nusišypsojo premjeras, kai kažkas paklausė, kodėl „juodasis buhalteris” piliečiui AMB išrašė 10 000 Lt. Algirdui Brazauskui tai nuskambėjo kaip anekdotas. Ne pats faktas, bet suma.
Taigi, įstatymų leidėjai galėtų didinti sumą, kol klientui praeis noras juoktis. Tik taip bus garantuotas valstybės stabilumas ir rimtis, kurios dėlei A. Brazauskas, Valdas Adamkus ir kiti valdžios „šventieji” susigyveno su Abonento, rezervistų ir kitų savo koalicijos partnerių aferomis.
Rūta Grinevičiūtė
„Vakarų ekspresas”