Augant šalies ekonomikai ir gyventojų pajamoms, Lietuvoje taupymo įpročiai nesikeičia – žmonės nelabai aktyviai domisi naujovėmis.
Apklausų rezultatai rodo, kad daugiau nei trečdalis tautiečių renkasi indėlius banke, nors šie siūlo ir daugiau taupymo alternatyvų.
Bankininkų teigimu, pasirinkę naujus taupymo būdus žmonės galėtų išpešti kur kas daugiau naudos nei indėlio palūkanos.
Populiariausi – indėliai
Regina Šideikienė, banko „Nord/LB Lietuva” Klaipėdos klientų aptarnavimo skyriaus vadovė sako, kad nepaisant sparčiai besiplečiančios finansų rinkos bei gerokai padidėjusio kaupimo instrumentų pasirinkimo, šalies Vakarų regiono gyventojai išlieka ištikimi konservatyviausiam taupymo būdui – indėliams. Banke sparčiai auga tiek indėlių iki pareikalavimo, tiek ir terminuotų indėlių apimtys bei vidutinis indėlio dydis.
Specialistė sako, kad laikyti santaupas banke skatina ir artėjanti euro įvedimo Lietuvoje data – tai ir saugiau, ir pelningiau, nei laikyti namie. Jos manymu, tokį pasirinkimą lemia ir tai, kad didžioji dauguma dirbančių jau įprato savo pinigus laikyti mokėjimo kortelių sąskaitose, nes į jas darbdavys perveda jų darbo užmokestį. Laikyti indėlius banke skatina ir nauji indėlių produktai bei įvairios akcijos – siūloma didinti indėlio palūkanas ar atsiimti jas anksčiau laiko.
Kaip ilgalaikio taupymo alternatyvą specialistė siūlo papildomą pensiją. Ją kaupiantis asmuo ne tik gauna investicinio pelno, bet kartu mokestinės lengvatos dėka gali susigražinti iki 33 proc. sumokėtų įmokų.
Jei tikimasi tik taupyti, tam puikiai tinka obligacijos. Jų yra pačių įvairiausių – nuo Lietuvos vyriausybės išleistų, iki šalies įmonių ar užsienio bendrovių obligacijų, žadančių didesnį pelningumą. Banko darbuotojai siūlo investuoti dalį lėšų ir į vertybinius popierius pasirenkant pelningumą ir rizikos laipsnį.
Siūlo keleriopą naudą
„Hansabanko” atstovai siūlo vienu metu suderinti investavimą, taupymą ir draudimą – drausti gyvybę. Nepaisant to, kad nelaimės atveju apsidraudęs žmogus gautų išmoką, kurios dydis priklauso nuo draudimo sumos, jis dar gali ir uždirbti, mat yra galimybė draudimo įmokas investuoti.
Banko konsultantė Birutė Žaltauskienė vardija investavimo kryptis: vertybiniai popieriai, Europos, JAV ar Rytų Europos įmonių akcijos. Galima rinktis vieną, ar net visas iš karto investavimo kryptis bei valiutą.
Apsidraudus taupyti galima ir savo atžalų ateičiai. Pasirinkus šią gyvybės draudimo rūšį pinigai kaupsis, pavyzdžiui, vaiko studijoms apmokėti, o mirties atveju sūnus ar dukra gaus našlaičio pensiją. Bankininkė primena, kad visiems, apdraudusiems gyvybę bei deklaravusiems metines pajamas grįš didesnė pinigų suma. Už mokesčių permokas Valstybinė mokesčių inspekcija kartą per metus išmokės iki trečdalio draudimo įmokų sumos. B. Žaltauskienė apgailestauja, kad net ir be papildomų sąlygų, lietuviai gyvybės nedraudžia – elgiasi priešingai nei Europos Sąjungos šalių senbuvių gyventojai.
Indėliai – tik nenumatytiems atvejams
„Vilniaus banko” Vakarų regiono valdytojo Gražvydo Šimkaus teigimu, gyventojai taupymui ir investicijoms ima skirti vis daugiau pinigų. Kartu pamažu didėja ir Lietuvos žmonių susidomėjimas naujesniais taupymo produktais – dėmesio susilaukia trečiosios pakopos pensijų fondai, gyvybės draudimo paslaugos, investicijos į akcijas ir investicinius fondus. Pasak G. Šimkaus, gyventojų investicijos į investicinius fondus per metus padidėjo apie 4 kartus.
Banko ekspertai pataria apie pusę taupymui skirtų pinigų, investuoti į trečiosios pakopos pensijų fondus bei gyvybės draudimą. Bijantiems rizikuoti „Vilniaus bankas” siūlo nedidelėmis sumomis – nuo 100 litų bandyti investuoti ir į obligacijas.
Indėlius patariama rinktis tik kaip taupymo instrumentus artimiausioms išlaidoms nenumatytiems atvejams – šie pinigai praverstų laikinai negaunant pajamų, pavyzdžiui, praradus darbą, ieškant kitos darbovietės ar norint prisidurti prie darbdavio atostogoms išmokėtų pinigų.
Banko atstovų teigimu, pinigus taupymui ir investavimui žmonės skiria atsižvelgdami į savo amžių, priimtiną riziką bei planuojamas pajamas. Be to, tam lieka mažiau pinigų – lietuviai nemažą dalį lėšų skiria išsimokėti už išperkamosios nuomos būdu įsigytus pirkinius ar būsto paskoloms, kurias šiuo metu bankai siūlo itin palankiomis sąlygomis.
Valdas Pryšmantas
„Vakarų ekspresas”