Nebylioje scenoje atsikrato kompleksų

Vienerius metus veikianti Kauno pantomimos ir plastikos teatro studija traukte traukia moksleivius, norinčius išmokti aktoriaus amato

Kauno pantomimos ir plastikos centre įsikūrusią jaunimo studiją šiuo metu lanko penkiolika jaunųjų menininkų. Pantomimos juos moko ir spektaklius stato teatro režisierius Arūnas Katkauskas ir pantomimos aktorius Viačeslavas Čistovas.

Sunkus fizinis pasirengimas

Vakar po vasaros susirinkę jaunieji mimai dar nekibo į darbą, o tik dalijosi atostogų įspūdžiais. Tačiau antradienį vyksiančioje repeticijoje jų laukia tikrų tikriausia kūno mankšta, kūrybinės užduotys. Moksleiviai rengiasi spektakliui „Judesio stebuklai”. Kada jį galės išvysti žiūrovai, neaišku. Kūrybinis kolektyvas nėra nusistatęs tikslaus grafiko. Repeticijų būna ir jos trunka tiek, „kiek reikia”.

Prie scenos, kur paprastai vyksta intensyvus darbas, Kauno jėzuitų gimnazijos auklėtinė Salomėja Norvilaitė, gerdama kavą, su šypsena prisiminė, kad mokykloje dažnai vengdavo kūno kultūros pamokų. Pasak būsimosios TV režisierės, repeticijų metu ir besirengiant spektakliams reikia labai daug mankštintis, nes fizinis pasirengimas yra bene svarbiausias pantomimos aktoriui.

„Sunku nebūna, nes vaidinti – malonu. Pantomima – labai įdomi meno rūšis. Į dramą panaši tik tuo, kad vaidina aktoriai ir yra statomi spektakliai. Dabar mes perkuriame jau per Kalėdas ir Velykas rodytą spektaklį „Judesio stebuklai”. Jis labai susijęs su Kalėdomis. Dabar mūsų uždavinys yra jį perkurti taip, kad būtų tinkamas rodyti bet kuriuo metu”, – kalbėjo dvyliktokė.

Palaiko publika

Juokais imituodami varginančias treniruotes, pabandę atlikti kai kuriuos pratimus, jaunieji menininkai kalbą nukreipė apie pasirodymus publikai. Jie teigė, jog šiame darbe svarbiausia yra žiūrovų palaikymas.

„Reikia įveikti visus kompleksus prieš lipant į sceną. Mums išties labai svarbus publikos dėmesys ir palaikymas. Neseniai mus aplankė neįgalieji. Bevaidindami jautėme didelį publikos dėmesį. Buvo išties malonu būti ant scenos. Manau, jog tai ir buvo vienas iš pačių įsimintiniausių ir maloniausių mūsų pasirodymų, nes žiūrovams suteikėme išties daug džiaugsmo”, – kalbėjo Salomėja Norvilaitė ir Jurgita Laurinaitytė.

Pamiršo savo vardą

Vienas iš nedaugelio studiją lankančių vaikinų – Erikas Berežokas prisiminė, kad lankyti pantomimą jam pasiūlė mama. „Vieną dieną mama „Kauno dienoje” rado skelbimą, kuriame buvo kviečiama lankyti Kauno pantomimos ir plastikos studiją.

Per atranką išsigandau, nes nieko nemokėjau, nenuramino ir tai, kad kiti čia atėję bendraamžiai taip pat neturėjo jokios patirties. Tačiau baimintis nebuvo ko. Viskas pavyko puikiai ir buvau priimtas”, – pasakojo Erikas.

Kita jaunoji pantomimos meistrė pasakojo per atranką taip bijojusi, jog net savo vardą pamiršo. „Kai prisimenu tą dieną, dabar tik juokas ima. Kai vadovas paklausė mano vardo ir pavardės, išsigandau ir nebežinojau, ką atsakyti. Stovėjau kaip stabo ištikta.

Man ir dar vienai merginai vadovas liepė pavaizduoti sceną, kurioje vesčiau į ranką įsikibusią mažą sesutę. Net neįsivaizdavau, kaip tai turi atrodyti. Improvizavau. Patiko mano išmonė ir į studiją priėmė”, – prisiminė Indrė Jonavičiūtė.

Pasirinko realesnę specialybę

Kalbinti jaunieji menininkai ateityje planuoja studijuoti aktorinį meną ar režisūrą, kadangi pantomimos programos Lietuvoje kol kas nėra.

„Pantomimoje reikia viską vaizduoti judesiu, dažnai be jokių žodžių ir tai, mano manymu, daug įdomiau nei įprasta vaidyba”, – pasakojo šešiolikmetė Jonė Dambrauskaitė.

E.Berežokas teigė norįs studijuoti dizainą.

Vyriausia studijos auklėtinė Deimantė Mačiulytė šiais metais baigė turizmo administravimo studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Mergina teigė pasirinkusi šias studijas, nes, pasak jos, tai daug rimtesnė specialybė už aktoriaus.

Tačiau pantomima Deimantei liko kaip hobis ir malonus laisvalaikio praleidimo būdas.

„Čia susiradau daug naujų draugų, vaidindama scenoje ir kompleksų atsikračiau, nes pantomimoje reikia viską įsivaizduoti ir daiktus naudoti net ne pagal jų tikrąją paskirtį. Tai lavina ir vaizduotę”, – sakė S.Norvilaitė.

Karolina Marcinkevičiūtė