Katalikiškų mokyklų statuso pasirinkimą lemia ne tik dvasiniai, bet materialiniai svertai
Nuo rugsėjo 1-osios Kauno „Ąžuolo” ir Mato Šalčiaus vidurinės mokyklos taps katalikiškos. Mato Šalčiaus mokykla netgi keičia pavadinimą ir vadinsis Švento Mato katalikiška vidurine mokykla. Šios mokyklos taps viešosiomis įstaigomis, Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos kurijos bus jų dalininkės.
Tikybos pamokų nepadaugės
Iki šiol Panemunėje esanti M.Šalčiaus ir Šilainiuose įsikūrusi „Ąžuolo” vidurinės mokyklos buvo Savivaldybės biudžetinės įstaigos. Jų kaip juridinių asmenų vienintelis steigėjas buvo Savivaldybės Taryba. Kauno „Ąžuolo” ir Mato Šalčiaus mokyklų pertvarkymas buvo numatytas mokyklų tinklo pertvarkos 2005 – 2012 metų bendrajame plane, tačiau apie tai, kad jos taps būtent katalikiško profilio mokyklomis, nebuvo kalbama.
Pasak Švietimo ir ugdymo skyriaus (ŠUS) vedėjo Antano Bagdono, norą tapti katalikiškomis mokyklomis pareiškė pačios bendruomenės. Tai bus valstybinės mokyklos, kuriose ugdymo turinys nesikeis, tik daugiau dėmesio bus skiriama bendražmogiškųjų bei dvasinių vertybių puoselėjimui, katalikiškojo pobūdžio užklasinei veiklai. Kiekviena mokykla turės kapelioną, kuriuos skirs vyskupijos. Tikybos pamokų mokyklose bus tiek pat, kaip ir kitose vidurinėse mokyklose.
Nuo šiol „Ąžuolo” bei Šv. Mato katalikiškųjų mokyklų steigėjo funkcijas įgyvendins nebe vienintelis steigėjas – Savivaldybės Taryba, bet ir kurijos: „Ąžuolo” – Kauno arkivyskupijos, Švento Mato – Vilkaviškio vyskupijos. „Du steigėjai ir dalininkai turės savo turtinę dalį ir valdymo galią. Steigimo sutartyje kiekviena šalis įsipareigoja remti mokyklas”, – sakė ŠUS vedėjas.
Rūpinsis ir sielovada, ir ūkio reikalais
Sutartyse, kurias vakar ŠUS vedėjas A.Bagdonas pasirašė su Kauno arkivyskupu metropolitu Sigitu Tamkevičiumi ir Vilkaviškio vyskupu Rimantu Norvila, teigiama, jog Savivaldybė skirs lėšų darbuotojų atlyginimams, užtikrins moksleivių maitinimo organizavimą mokyklose, prižiūrės mokyklos veiklą, teiks dalykinę, metodinę ir vadybinę pagalbą. Vyskupijos organizuos ir prižiūrės tikybos mokymą, vadovaus mokyklos bendruomenės sielovadai, tarpininkaus ieškant tarptautinių organizacijų ir fondų materialinės paramos.
Vyskupijos padės įrengti tikybos kabinetus ir maldai skirtas patalpas, užmegzti ryšius su Lietuvos ir užsienio katalikiškomis mokyklomis. „Tikimės, jog esant per mažam valstybės skiriamam „mokinio krepšeliui”, vyskupijos prisidės ir prie kitokios mokyklos materialinės bazės turtinimo”, – sakė A.Bagdonas.
Pasak Kauno arkivyskupo S.Tamkevičiaus, iki šiol Kaune buvo vienintelė katalikiška mokykla – Jėzuitų gimnazija, į kurią patekti visada daug norinčiųjų. Mokykla garsėja gerais ugdymo rezultatais, gražiomis dorinio ugdymo tradicijomis. „Tikimasi, jog tokiomis moksleiviams ir jų tėvams patraukliomis įstaigomis taps ir „Ąžuolo” bei Šv.Mato katalikiškos mokyklos. Jos, manome, itin rūpinsis krikščioniškųjų vertybių puoselėjimu, – teigė arkivyskupas. – Suprantame, kad tokių mokyklų įsteigimas – ir didelis įsipareigojimas, nes turime pateisinti tėvų ir pedagogų lūkesčius”.
Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos teigimu, Alytuje ir Marijampolėje jau veikia katalikiškos mokyklos, kurios tarp moksleivių ir tėvų populiarios, jose gera ugdymo kokybė. „Tas faktas, jog savivaldybės ir religinės bendruomenės vis glaudžiau bendradarbiauja švietimo srityje, byloja apie demokratijos brandą”, – įsitikinęs vyskupas.
Vienintelė vidurinė Panemunėje – katalikiška
Pasak Kauno savivaldybės vicemero Kazimiero Kuzminsko, pertvarkant „Ąžuolo” ir Mato Šalčiaus mokyklas siekiama moksleiviams sudaryti galimybę pasirinkti norimą švietimo įstaigą pagal poreikius bei ugdymo kryptį. Tačiau, atvirkščiai, Panemunės rajone pasirinkimo galimybių neliko, nes čia yra vienintelė vidurinė mokykla.
Mato Šalčiaus vidurinės mokyklos direktorė Janina Zaparackienė neneigia, kad katalikiškas profilis iš dalies pasirinktas ir norint mokykloje išsaugoti visas dvylika klasių – turėti ne tik vyresniąsias, bet ir penktąsias – aštuntąsias. Šiemet katalikiškoje mokykloje mokysis net keturios penktosios klasės.
„Priimdami penktokus prašėme pateikti parapijos klebono rekomendaciją ir tėvų sutikimą. Mums svarbu, ar jie neprieštarauja, jog vaikas mokytųsi mūsų mokykloje”, – „Kauno dienai” teigė J.Zaparackienė.
Redakcijos šaltinių teigimu, tokia tvarka ne visus tėvus tenkino. Kai kam dėl tokio reikalavimo parankiau buvo rinktis kitas Kaune esančias mokyklas. Mokyklos tėvų komiteto pirmininkas Audrius Radvilavičius teigia, kad katalikiškos mokyklos kūrimui pritarė visa tėvų bendruomenė. Tačiau juk Panemunės gyventojams, norintiems, kad vaikas mokytųsi mokykloje netoli namų, nelieka kito pasirinkimo.
Vardą pasirinko patys
„Ąžuolo” vidurinės mokyklos direktorius Romanas Lukošius teigia, kad sužinoti absoliučiai visų tėvų nuomonę dėl mokyklos pertvarkymo nebuvo galimybių. Apie tai informuota tėvų susirinkimuose, gautas mokyklos tarybos sutikimas. „Šio statuso siekėme jau ne vienerius metus. Dabar tikimės dar kryptingiau ugdyti dvasines vertybes”, – sakė R.Lukošius. Jo teigimu, paskelbus apie naują mokyklos statusą, mokinių nesumažėjo, o dargi padaugėjo. Pirmokų priimta daugiau nei ankstesniaisiais metais. Jokių konkursų nėra, nereikalaujama ir jokių rekomendacijų.
ŠUS vedėjo A.Bagdono teigimu, nusistatyti išskirtines mokinių priėmimo sąlygas šios mokyklos neturėtų. „Jei bus daug norinčiųjų jose mokytis, keisime ir bendrąją priėmimo į katalikiškas mokyklas tvarką, – sakė A.Bagdonas. – Iš tėvų reikalauti parapijų klebonų rekomendacijų irgi nereikėtų. Mokyklų vadovams tik nurodėme, jog visi mokiniai mokytųsi vienoje pamainoje”.
Vedėjo teigimu, Švento Mato vardą pasirinko pati mokyklos bendruomenė. „Jam Savivaldybės vardų sumanymų komisija nepritarė, siūlė pasirinkti pasaulietiškesnį. Tačiau Savivaldybės Taryba mokyklos siūlymui neprieštaravo”, – sakė A.Bagdonas.
Nereiktų perlenkti lazdos
Seimo Kultūros, švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės nuomone, katalikiškų mokyklų steigimui Kaune įtakos turėjo mokyklų tinklo pertvarka. „Išsigryninti į keturmetes gimnazijas mokyklos nenori, joms atrodo, jog gali pristigti mokinių. Tapusios katalikiškos jos galės išsaugoti visas dvylika klasių, – sakė pašnekovė. – Mokyklų įvairovė – pozityvus dalykas, tačiau svarbu, ar keisdamos profilį mokyklos tai daro tvirtai įsitikinusios, jog to nori bendruomenė, ar tik iš baimės būti reformuotoms”.
Be kita ko, mieste vykdant mokyklų pertvarką, į kitų mokyklų bendruomenių nuomonę atsižvelgiama buvo toli gražu ne visuomet.
A.Pitrėnienės teigimu, Lietuvoje yra apie dešimt katalikiškų mokyklų. „Faktą, jog tėvai turi galimybę pasirinkti, kur leisti savo vaikus ir kokias vertybes išpažinti, vertinu teigiamai, – sakė Seimo narė. – Tik svarbu, kad nebūtų nusižengiama bendriesiems ugdymo ir švietimo politikos reikalavimams, nepažeidžiamos moksleivių teisės”.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas mano, kad įkūrus katalikiškas mokyklas žmogaus teisės nėra pažeidžiamos. „Europos Sąjunga pasisako už mokyklos atsiribojimą nuo bažnyčios, tad šios nuostatos turi būti laikomasi. Tačiau jei bendruomenės nariai nori turėti savo mokyklas, joms niekas negali to uždrausti. Svarbiausias reikalavimas – kad tam pritartų tėvai ir nebūtų perlenkiama lazda. Jei mokiniui tokios mokyklos statusas yra primetamas ir jis neturi kitokios galimybės pasirinkti, tada jo teisių pažeidimas ryškus. Svarbu, kad vaikai nejaustų prievartos”, – sakė K.Čilinskas.
Pašnekovo teigimu, savo mokyklas gali turėti ir kitos religinės konfesijos, jei jos yra pakankamai gausios, jų nariai gali mokyklas išlaikyti. Reikalauti iš klebono rekomendacijų ir taip suformuoti kontingentą, pasak K.Čilinsko, nėra geriausias kelias. „Kai Bažnyčia labai susilieja su administravimu, sielovada nueina į antrą planą. Tai nėra gerai. Bažnyčia kaip tik turėtų padėti tiems, kurie nėra paties geriausio elgesio”, – teigė K.Čilinskas.
Aldona Kibirkštienė