Sovietinės okupacijos metais padarytos žalos atlyginimo reikalai į priekį kol kas juda vangiai
Lietuva kol kas nepasinaudojo galimybe bandyti per tarptautinį teismą išsireikalauti kompensacijos už sovietų okupacijos metais padarytą žalą valstybei. Nors Rusija nenori nė girdėti apie okupacijos žalos atlyginimą, Lietuva, pasak ekspertų, siekdama savo tikslo, turėtų išnaudoti visas įmanomas teisines bei politines galimybes.
Galėtų bent bandyti siūlyti
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros vedėjo Dainiaus Žalimo nuomone, Lietuva iki šiol nepabandė padaryti visko, kas įmanoma, siekdama iš Rusijos išsireikalauti kompensaciją už sovietų laikais padarytą žalą. Jo manymu, galbūt vertėtų pabandyti žalos atlyginimą prisiteisti per Hagoje įsikūrusį Tarptautinį teisingumo teismą prie Jungtinių Tautų.
Tiesa, D.Žalimas atkreipia dėmesį, kad net ir šiuo būdu Lietuva gali nieko nepešti, kol Rusija atsisakys bent kokiu nors būdu pripažinti okupacijos ir jos padarytos žalos faktą. „Mat, pagal tarptautinę teisę, byla Tarptautiniame teisingumo teisme gali būti nagrinėjama tik tuomet, kai abi pusės sutinka tai daryti. Vienašališkai kreiptis į tokį teismą neįmanoma”, – „Kauno dienai” sakė jis.
Tačiau, teisininko nuomone, Lietuva galėtų bent jau imtis iniciatyvos oficialiai siūlydama Maskvai sutikti kreiptis į Tarptautinį teisingumo teismą ir ten pasiginčyti, ar gali būti įvertinta per okupaciją padaryta žala ir ar gali būti jos reikalaujama. „Jeigu Rusija viešai, oficialiai atsisakytų daryti net ir tai, ji tam tikra prasme visam pasauliui parodytų, kad yra arba per silpna spręsti šį klausimą, vadovaujantis tarptautinės teisės normomis, arba tiesiog visiškai nepripažįsta nei okupacijos, nei jos metu padarytos žalos klausimo”, – kalbėjo D.Žalimas.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad šis pasiūlymas yra „svarstytinas tik kaip viena iš politinių galimybių” spręsti problemą, nes tokių galimybių yra ir daugiau.
Siekia 20 milijardų dolerių
Lietuvos Seimas dar konservatorių valdymo laikais priėmė įstatymą dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo. Juo Vyriausybė buvo įpareigota paskaičiuoti žalos mastą ir imtis veiksmų, siekiant kompensacijos iš SSRS teisių perėmėjos Rusijos.
Tuometinės teisingumo viceministrės Rasos Budbergytės vadovaujama vyriausybinė darbo grupė 2000 metų rudenį pateikė skaičiavimus, kiek Lietuvai kainavo sovietų okupacija. Nustatytosios žalos dydis – 20 milijardų JAV dolerių (pagal tuometinį kursą – 80 mlrd. litų, pagal dabartinį – apie 58 mlrd. litų).
R.Budbergytė „Kauno dienai” pasakojo, kad žala buvo nustatyta vadovaujantis tarptautinėmis skaičiavimo metodikomis. Visos ministerijos ir žinybos pateikė savo skaičiavimus, kaip jos vertina padarytą žalą įvairioms sritims, darbo grupė tuos skaičiavimus įvertino ir pateikė bendrą išvadą.
Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis dar 2001 metų kovą per Tarpvyriausybinės Lietuvos ir Rusijos komisijos susitikimą Maskvoje buvo iškėlęs žalos atlyginimo klausimą. Tačiau tuomet jis išgirdo Rusijai atstovaujančio tuometinio transporto ministro Sergėjaus Franko atsakymą, jog „tai yra istorinis klausimas ir jis turėtų likti istorijai, o ne dabarties politikams”.
Vėliau okupacijos žalos atlyginimo klausimas nebebuvo keliamas, nes Rusija nuolat leidžia suprasti nė neketinanti dėl to derėtis.
Oficialūs komentarai – šykštūs
Atsakingi Lietuvos pareigūnai tikri, kad dar nėra prarastos visos galimybės derybų būdu išsireikalauti iš Rusijos bent dalies atlyginimo už okupacijos metu padarytą žalą. Atkreipiamas dėmesys, kad žala sudaryta iš daugelio sudėtinių dalių ir dėl kai kurių aspektų „derybinis judėjimas vyksta”, pavyzdžiui, dėl indėlių „Vnešekonombanke” grąžinimo.
Užsienio reikalų ministerijos teigimu, dvišalė Tarpvyriausybinė komisija kaip tik ir skirta tam, kad būtų sprendžiamos įvairios tarpvalstybinių santykių problemos, įskaitant ir klausimą dėl kompensacijos už okupacijos metu padarytos žalos.
Tačiau ministerija atsisako komentuoti siūlymą jau dabar bandyti per tarptautinį teismą išsireikalauti kompensaciją.
Teisingumo ministerijos atstovas spaudai Dainius Radzevičius teigė, kad ši žinyba bent kol kas nesikiša į okupacijos žalos išsireikalavimo iš Rusijos procesą, nes tai Užsienio reikalų ministerijos prerogatyva. „Bet jeigu klausimas pereitų į Vyriausybės lygį, greičiausiai būtų pasiteirauta ir Teisingumo ministerijos specialistų nuomonės, kaip vertėtų elgtis vienu ar kitu atveju”, – atsakė jis, paklaustas, ar ministerijoje būtų vertinama galimybė per tarptautinį teismą išsireikalauti okupacijos žalos atlyginimo.
Skaičiuoja ir latviai
Lietuvos Seime ne kartą būta iniciatyvų atšaukti įstatymą dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo taip neva gerinant santykius su Maskva. Tačiau šios neįtakingų parlamentarų iniciatyvos nuolat būdavo atmetamos.
Europos Parlamento narys konservatorius Vytautas Landsbergis įsitikinęs, kad Lietuva itin prastai pasirodytų pasaulio akyse, jeigu atšauktų įstatymą dėl okupacijos žalos atlyginimo. Be to, toks sprendimas būtų neteisėtas, nes 1992 metų birželį įvykusio referendumo metu didžioji dauguma Lietuvos žmonių pasisakė už tai, kad Rusija tuojau pat išvestų savo kariuomenę iš Lietuvos ir atlygintų sovietų okupacijos metais padarytą žalą.
„Dabar svarbiausias uždavinys – bandyti įvairiais būdais iš Rusijos išsireikalauti tai, kas mums priklauso. Deja, dabartinė Vyriausybė tuo nesirūpina”, – apgailestauja V.Landsbergis.
Lietuva tapo pirmąja valstybe, paskaičiavusia sovietų okupacijos padarytą žalą. Šią vasarą Latvija patvirtino taip pat pradedanti tai skaičiuoti. Ji irgi ketina vėliau pateikti tam tikras finansines pretenzijas Rusijai.
Stasys Gudavičius