Įstatymas – tik žmonių mulkinimas

Nuo rugpjūčio 1-osios įsigaliojusios įstatymo pataisos, numatančios, kad bet kuris šalies pilietis gali gauti informaciją apie valstybinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, tėra apgaulė – tai įrodo LŽ atliktas tyrimas.

Kad sužinotum didžiausią valstybės paslaptį – iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomų įstaigų darbuotojų atlyginimus – nepadės nei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo pataisos, nei oficialūs užklausimai. Tuo įsitikino LŽ žurnalistai, negavę išsamios informacijos apie valdininkų atlyginimus nei pirmomis pataisų galiojimo dienomis, nei po savaitės.

Atsirašinėjimo viršūnė – prezidentūra

„Noriu patikslinti, ar tikrai norite sužinoti visų – kelių dešimčių prezidento kanceliarijos darbuotojų atlyginimus? Jeigu nurodytumėte konkrečiai, kurių patarėjų, padėjėjų ar kanceliarijos darbuotojų atlyginimais domitės, Kanceliarijos finansų skyrius greičiau pateiktų atsakymus. Tačiau, be abejo, esame pasirengę pateikti ir viso kolektyvo darbo užmokesčius”, – rugpjūčio 4-ąją kalbėjo prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė. Ji dar pridūrė, kad informacijai apdoroti reikės ne mažiau kaip trijų dienų. LŽ sutiko laukti.

Netrukus padieniui ėmė plūsti patikslinimas po patikslinimo. Rugpjūčio 5-ąją tikslintasi net dukart: „Prašau patikslinti, už kokį laikotarpį norėtumėte sužinoti kanceliarijos darbuotojų atlyginimus. Jūsų žiniai: prezidento kanceliarijoje dirba apie 170 žmonių, o į jūsų paminėtą kanceliarijos darbuotojų kategoriją patenka ir valytojos bei kiemo darbininkai.”

Antras patikslinimas: „Patarėjų-grupių vadovų atlyginimai skiriasi, nes ne visi į šias pareigas atėjo iš valstybės tarnybos. Už valstybės tarnautojo darbo stažą (mažiausias – treji metai) kas treji metai didėja priedas. Bet jeigu jus tenkina bendras konkretaus pareiginio atlyginimo vidurkis, Finansų skyrius apskaičiuos.”

LŽ, norėdamos palengvinti nepakeliamą prezidentūros Finansų skyriui krūvį, sutiko „tenkintis” ir bendru vidurkiu. Tik, be to, pakartotinai paprašė nurodyti ir LŽ rašinių herojės – prezidento asistentės Boženos Krasovskajos – gaunamą atlygį.

Rugpjūčio 7 dieną redakcija sulaukė dar vieno R.Grumadaitės laiško: „Jūsų prašymas perduotas Finansų skyriui. Kaip jau esame kalbėję, šiuo metu nemažai žmonių atostogauja, todėl tikimės Jūsų geranoriškumo ir supratimo, jeigu kiek ilgiau užtruks informacijos pateikimas apie visų Respublikos prezidento kanceliarijos darbuotojų atlyginimus.”

Savaitė baigėsi, o atsakymo iš prezidentūros LŽ taip ir negavo. B.Krasovskajos darbo užmokestis tebėra didžiausia valstybės paslaptis.

Per savaitę iš prezidentūros pavyko iškvosti tik prezidento atlyginimą – 19 800 Lt, atskaičius mokesčius.

Taktika – vilkinimas

Valdininkai surado ne vieną būdą, kaip atitolinti informacijos teikimą žurnalistams arba visiškai jos neduoti. Pirmiausia jie pareikalavo oficialių užklausimų – kai kurios institucijos net pageidavo, kad jie būtų atvežti asmeniškai arba atsiųsti paštu. Tačiau Teisės gauti informaciją įstatyme nurodyta, jog prašymai gali būti teikiami tiesiogiai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis. Įstatyme numatyti ir žodiniai prašymai, jeigu informaciją pageidaujama gauti žodžiu.

Kai LŽ prieš savaitę paskambino Ūkio ministerijos Protokolo ir komunikacijos skyriaus vyriausiajai specialistei Ligijai Kliunkienei, ši prisipažino, kad skyrių užplūdo skambučiai dėl valdininkų algų. „Norint sužinoti tam tikrų ministerijoje dirbančių asmenų atlyginimą reikia rašyti oficialų prašymą, nurodyti visus rekvizitus, duomenis ir patvirtinti parašais, – paaiškino L.Kliunkienė. – Šiandien visą dieną bėgiojau po ministeriją, teisininkai rekomendavo tokią informaciją teikti griežtai pagal 2007 metų rugpjūčio 22 dienos nutarimo dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimą. Su privačiu asmeniu susijusi ganėtinai privati informacija, todėl šiuo atveju prašymas turi būti pateiktas raštu. Plačiau komentuoti šio klausimo neturiu kompetencijos.”

Vietoj atsakymų – matematikos užduotys

Nusiuntus reikalautą oficialų užklausimą, iš ministerijos buvo gautas atsakymas, kuriame – nė kvapo privačios informacijos. Išvardijusi, iš ko susideda valstybės tarnautojo darbo užmokestis (nors tai ir anksčiau nebuvo paslaptis), ministerija pranešė, kad ūkio viceministro pareiginė alga sudaro 6370 Lt, neatskaičius mokesčių. Už stažą valstybės tarnyboje viceministrui mokamas 18 proc. dydžio priedas. Valstybės sekretoriaus pareiginė alga – 6370 Lt, neatskaičius mokesčių, jis dar gauna 18 proc. dydžio priedą ir 50 proc. pareiginės algos dydžio priedą už pirmą kvalifikacinę klasę.

Ūkio ministerijos sekretoriaus pareiginė alga sudaro 5830 Lt, neatskaičius mokesčių. Ūkio ministerijos sekretoriai gauna nuo 6 iki 9 proc. priedą už stažą valstybės tarnyboje, priedus ir priemokas, kurių dydis – nuo 5 iki 27 proc. pareiginės algos, taip pat priedus už antrą arba pirmą kvalifikacinę klasę, o jie atitinkamai sudaro nuo 30 iki 50 proc. pareiginės algos.

Ministro patarėjo vidutinė pareiginė alga, neatskaičius mokesčių, 5290 Lt, ministro padėjėjo – 2795 Lt, departamento direktoriaus – 5290 Lt, skyriaus vedėjo – 4393 Lt, vyriausiojo specialisto – 3303 Lt, specialisto – 2301 Lt. Ūkio ministerijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vidutiniai tarnybiniai atlyginimai (neatskaičius mokesčių) tokie: vyriausiojo specialisto – 2304 Lt, specialisto – 1822 Lt.

Prie šių skaičių žurnalistai patys turėtų pridėti priedus ir priemokas už klasę bei stažą, kurių jiems niekas nepranešė, patys apskaičiuoti mokesčius. Ir apskritai, kokiame įstatyme nurodyta, kad į prašymą pateikti informaciją žurnalistai, užuot gavę atsakymus, turi spręsti matematikos uždavinius, kuriuose nurodyti net ne visi nežinomieji?

Savaitės neužteko

Kai kurioms valstybinėms įstaigoms neužteko ir savaitės, per kurią, kaip nurodo Visuomenės informavimo įstatymas, turi būti atsakyta į žurnalistų klausimus.

Susisiekimo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Regina Sklepovič patvirtino gavusi faksu prašymą pateikti informaciją apie valdininkų algas ir pažadėjo: „Pagal įstatymą mes turime atsakyti per terminą iki 20 dienų, bet, žinoma, atsakysime greičiau – galbūt šiandien, tačiau greičiausiai pirmadienį.”

Žemės ūkio ministerijos Personalo skyriaus vedėjos pavaduotoja Aurelija Latėnienė, prieš savaitę LŽ sakiusi, kad jau pirmą įstatymo

įsigaliojimo dieną sulaukė labai daug skambučių dėl valdininkų atlyginimų, į LŽ klausimus negalėjo atsakyti iškart. Per savaitę niekas nepasikeitė – penktadienį Personalo skyriaus vedėja Jūratė Rusteikienė vis dar nežinojo, kada galės atsiųsti informaciją apie darbuotojų atlyginimus. Moteris tikino, jog buhalterija ruošia duomenis, pasistengs pateikti juos kitos savaitės pradžioje.

Atlyginimai Švietimo ir mokslo ministerijoje taip pat ilgai skaičiuojami. Atstovė spaudai Ieva Tamutytė pažadėjo, kad atsakymo dėl pareigūnų algų būtų galima tikėtis kitą savaitę, o dabar renkama informacija. Nuo pirmadienio atostogų išeinanti I.Tamutytė perdavė šį darbą baigti kolegoms.

Užsienio reikalų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius į LŽ klausimą raštu atsakė: „Užklausimą gavome, artimiausiu metu susisieksime.” Bet nesusisiekė ir galutinai įtvirtino Lietuvos, kaip valdininkų valstybės, įvaizdį: URM ir diplomatinės tarnybos darbuotojų atlyginimai – paslaptis.

Nukišo į internetinį užkaborį

Sveikatos apsaugos ministerija išvis nesivargino atsiųsti LŽ informacijos dėl atlyginimų, tik pranešė, kad žurnalistai patys ją gali susirasti ministerijos tinklalapyje, kuriame pateikta vidutinė darbo užmokesčio ir jo struktūros pagal pareigybes lentelė.

Tačiau žurnalistė lentelės tinklalapyje nesugebėjo rasti. Ilgokai ieškojusi jos nerado ir ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Almina Blažienė. Po poros valandų išsiaiškinome – lentelė įdėta anaiptol ne pačioje matomiausioje vietoje. Kad sužinotum vidutinį ministerijos darbuotojų darbo užmokestį, reikia gerokai paklaidžioti: pirma atsidaryti skyrelį „Klausimai”, paskui – „Atsakymai” ir pačioje ilgo skyriaus pabaigoje, po 2004 metais pateiktų atsakymų, rasti užsislėpusią nuoroda į atlyginimus.

Sveikatos viceministras, atskaičius mokesčius, gauna 7667 Lt, valstybės sekretorius – 7954 Lt, sekretorius – 6896 Lt, ministro patarėjas – 6369 Lt, atstovas spaudai – 4600 Lt, departamento direktorius – 5379 Lt, skyriaus vedėjas – 5246 Lt, vyriausiasis specialistas – 3028 Lt.

Ministras paskubėjo džiaugtis?

Seimui nusprendus, kad valstybinių įstaigų darbuotojų atlyginimai turi būti vieši, finansų ministras Rimantas Šadžius apsidžiaugė, jog tai padės sugriauti mitą apie mažas algas valstybės sektoriuje.

„Matau didžiulį šio įstatymo pliusą. Galbūt paskelbus tuos atlyginimus bus išsklaidytas mitas apie labai mažus valstybės tarnautojų atlyginimus, kuriuos būtinai reikia prioritetiškai kelti, pamiršus mokytojus, kultūros darbuotojus ar bibliotekininkus”, – duodamas interviu Žinių radijui teigė R.Šadžius.

Gal be reikalo džiaugėsi ministras? Vos tik pradėjus galioti įstatymo pataisoms, joms buvo uždėtas apynasris.

Atskubėjo pagalba

Pirmąją Seimo priimtų pataisų galiojimo savaitę Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išplatino pareiškimą, kuriuo apskritai nubraukė parlamentarų pastangas visuomenės pastangomis kontroliuoti atlyginimams neracionaliai švaistomą valstybės biudžetą.

„Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas reglamentuoja privačios informacijos – asmens duomenų – tvarkymą, sąlygas ir kriterijus, kai asmens duomenys gali būti teikiami, – paaiškino inspekcija. – Todėl informacija apie konkretaus asmens darbo užmokestį (nurodant jo vardą, pavardę, einamas pareigas, konkretų darbo užmokestį tam tikru laikotarpiu ir pan.), kaip ir anksčiau, turėtų būti teikiama pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Visuomenė, vadovaudamasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymų nuostatomis, turi teisę gauti informaciją, tačiau ji privalo būti teikiama apibendrintai. Visuomenė turi galimybę sužinoti, kiek skiriama lėšų atitinkamos pareigybės darbo užmokesčiui, pavyzdžiui, atitinkamų pareigybių vidutinį darbo užmokestį, darbo užmokesčio struktūrą ar kita.”

Kodėl inspekcija tylėjo, kai buvo rengiamos įstatymo pataisos? Kodėl Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, pateikęs savo išvadas dėl ruošiamų pataisų, nenurodė, kad jos prieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui? Teikdami savo išvadas teisininkai tik nuogąstavo, jog minėto pobūdžio informacijos viešumas sudarytų prielaidą kištis į asmens privatų gyvenimą, t. y. gauti informaciją vien dėl to, kad asmuo dirba valstybės ar savivaldybės institucijoje arba įstaigoje, ir panaudoti ją ne valstybės ar savivaldybės turto naudojimo racionalumui ir efektyvumui kontroliuoti, o asmeniniams interesams tenkinti.

Jeigu priimtos pataisos prieštarauja kitam įstatymui, kodėl prezidentas jas pasirašė? Ar jo patarėjai buvo užmiršę Asmens duomenų apsaugos įstatymą? Arba todėl ir neprieštaravo, kad įstatymas būtų pasirašytas, nes žinojo, jog jis bus nevykdomas? Tai, beje, ir patvirtino per savaitę iš prezidentūros negauti atsakymai į LŽ klausimus.

Kariškiai nebijo

Krašto apsaugos ministerija, nepaisydama inspekcijos išaiškinimo, nepabūgo pateikti informacijos apie konkrečių asmenų atlyginimus atskaičius mokesčius.

Krašto apsaugos viceministro Antano Valio darbo užmokestį sudaro: 4726 Lt pareiginė alga, 2092 Lt priedas už kvalifikacinę klasę ir 558 Lt priedas už tarnybos stažą. Ministerijos sekretorės Jūratės Raguckienės atlyginimas: 4726 Lt pareiginė alga, 2325 Lt priedas už kvalifikacinę klasę ir 558 Lt priedas už tarnybos stažą. Ministerijos sekretoriaus Tomo Gražiūno darbo užmokestis: 4340 Lt pareiginė alga, 2127 Lt priedas už kvalifikacinę klasę, 382 Lt priedas už tarnybos stažą. Ministerijos sekretoriaus Arturo Plokšto atlyginimas: 4336 Lt pareiginė alga ir 638 Lt priedas už tarnybos stažą, ministerijos sekretoriaus Renato Norkaus – 4255 Lt pareiginė alga ir 638 Lt priedas už tarnybos stažą.

Pagal Vyriausybės nutarimą ministrui kiekvieno mėnesio pradžioje reprezentacijos reikmėms skiriama keturių Statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių suma – 8604 Lt.

Kultūros ministerija, kaip ir dauguma kitų, atsiuntė apibendrintą informaciją. Šioje ministerijoje viceministras, neatskaičius mokesčių, su priedais uždirba 6561 Lt, ministerijos valstybės sekretorius – 10 702 Lt, sekretorius – 7883 Lt, patarėjas – 6092 Lt, atstovė spaudai – 3820 Lt, vyriausiasis specialistas – 3102 Lt.

Teisėjų atlyginimai

Konstitucinio Teismo atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė tą pačią dieną, kai gavo užklausimą, pranešė, kad teismo pirmininko Kęstučio Lapinsko atlyginimas birželio mėnesį, neatskaičiavus mokesčių, buvo 14 264 Lt. Konstitucinio Teismo teisėjo alga birželį, neatskaičius mokesčių, sudarė 12 968 Lt. Priedų, priemokų ir kompensacijų teisėjai ir pirmininkas negauna. Konstitucinio Teismo pirmininko reprezentacijai skirti 4 vidutinio mėnesio darbo užmokesčius nuspręsta 2006 metų sausio 16 dienos Konstitucinio Teismo sprendimu. Fondo lėšos naudojamos atsiskaitytinai. Birželį per Europos konstitucinių teismų kongresą pirmininkas reprezentacijai iš savo fondo išleido 2499 Lt. Už juos yra pateiktos sąskaitos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko atlyginimas, atskaičius mokesčius, – 9354 Lt, didžiausią stažą turinčio teisėjo alga – 8246 Lt, mažiausią darbo stažą turintis teisėjas uždirba 6343 Lt. Pagal darbo sutartis dirbantys skyrių vedėjai gauna nuo 2488 iki 3627 Lt, specialistai – nuo 1984 iki 3066 Lt, tarnautojai – nuo 1198 iki 1818 Lt, darbininkai – nuo 752 iki 1721 Lt. Šiame teisme nė vienam darbuotojui nėra skiriamos ir išmokamos lėšos už reprezentacines išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė spaudai atsiuntė gana išsamų, bet matematikos uždavinį su nežinomaisiais primenantį atsakymą. Pagal jį prie teismo pirmininkės darbo užmokesčio (6982 Lt) reikėtų pridėti už stažą mokamą priedą – nuo 798 iki 2992 Lt. Tačiau koks tas darbo stažas, taigi ir priedas – nežinia. Panaši informacija pateikta ir dėl pirmininkės pavaduotojo – 6615 Lt plius priedas už stažą. Teisėjų atlyginimai – 6247 Lt ir priedas už stažą. Teismo pirmininko patarėjo darbo užmokestis teoriškai gali būti beveik kaip teisėjo – 4263 Lt ir priedai už ištarnautus metus bei klasę. Pastarasis priedas gali sudaryti net pusę tarnybinio atlyginimo.

Šiaulių apygardos administracinis teismas vienintelis atsiuntė tikrai išsamią informaciją – neviešindamas pavardžių jis nurodė tikslias darbuotojų algas. Šio teismo pirmininko užmokestis su priedais, atskaičiavus mokesčius, – 6070 Lt. Teisėjai uždirba nuo 5810 iki 6592 Lt, teisėjo padėjėjai – vidutiniškai 2500 Lt, posėdžių sekretorės – 1600 Lt, valytoja-kurjerė – 660 Lt.

Vieninteliam iš užklaustųjų – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (paskutinei administracinių bylų instancijai) – atsakymui parengti savaitės neužteko. Penktadienį teismo administracijos sekretorė Neringa Lukoševičienė kelis kartus pakartojo, kad atsakymas į klausimus jau paruoštas ir tuoj bus išsiųstas. Tačiau LŽ jo iki savaitės pabaigos taip ir negavo.

Valstybės tarnyba

Vyriausybės tarnybos departamento pateikta informacija rodo, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą ir priemokos už kvalifikacinę klasę. 2007 metų gruodžio 31 dienos Valstybės tarnautojų registro duomenimis, vidutinis valstybės tarnautojo darbo užmokestis buvo 2651 Lt (neatskaičius mokesčių). Pernai daugiau kaip 21 tūkst. valstybės tarnautojų (80,5 proc.) gavo priedą už stažą, 15 428 (57,6 proc.) – už kvalifikacinę klasę. 2007-aisiais daugiausia valstybės tarnautojų – 10 682 (40 proc.) – gavo priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę.

Remiantis 2007 metų gruodžio 31 dienos Valstybės tarnautojų registro duomenimis, daugiausia (38,1 proc.) valstybės tarnautojų eina vyriausiųjų specialistų pareigas. Jų darbo užmokestis – vidutiniškai 2544,69 Lt (neatskaičius mokesčių). Tuo metu įstaigų vadovai sudaro 1,8 proc. visų valstybės tarnautojų ir vidutiniškai per mėnesį uždirba 4938,27 Lt (neatskaičius mokesčių).

Vidutinis įstaigų vadovų darbo užmokestis su priedais ir priemokomis – 4938 Lt, asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų – 3534 Lt, departamento direktorių – 5608 Lt, skyrių vedėjų – 3561 Lt, vyriausiųjų specialistų – 2544 Lt, patarėjų, specialiųjų atašė – 3257 Lt.

Vyriausybės spaudos tarnyba nurodė aukščiausio lygio Lietuvos valdininkų atlyginimus. Ministro pirmininko pareiginė alga – 8330 Lt, už stažą valstybės tarnyboje premjeras dar gauna 1022,32 Lt priemoką. Jo reprezentacinį fondą sudaro 6453 Lt.

Ministrų pareiginė alga – 6860 Lt. Už stažą valstybės tarnyboje ministrai gauna skirtingus priedus. Reprezentacinės lėšos jiems mokamos ne iš Vyriausybės kanceliarijos asignavimų, o iš ministerijoms skirtų pinigų.

Vyriausybės kanclerio pareiginė alga – 6370 Lt, už darbą valstybės tarnyboje jam priklauso 956 Lt priedas ir reprezentacinės lėšos.

Premjero politinio pasitikėjimo patarėjams mokama 5830 Lt pareiginė alga, priedai už stažą ir priemokos už papildomus darbus. Vyriausybės kanceliarijos departamento direktoriaus pareiginė alga yra 5290 Lt, skyriaus vedėjo – 4265 Lt, patarėjo – nuo 3085 iki 4265 Lt, vyriausiojo specialisto – nuo 2795 iki 3430 Lt.