Sarsuela – ne daug ką sakantis ispaniškas žodis, jei nesame dideli ispaniškos operetės gerbėjai. Kokia tai muzika ir kuo šis operetės žanras ypatingas? Tai padės suprasti operos solistė Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus.
Kad galėtume pasiklausyti tikro garso sarsuelų muzikos, nereikės važiuoti į saulėtąją Ispaniją: ji pirmąkart nuskambės per laikinojoje sostinėje įvyksiantį festivalį „Operetė Kauno pilyje 2008”. Šis renginys organizuojamas septintąjį kartą. Liepos 5 dieną, minint Valstybės dieną, ispaniškos operetės vakaro svečiai – operos solistė N.Kazlauskaitė-Kazlaus ir dainininkas iš Ispanijos Oscaras Marinas.
Atvyko iš Vroclovo.
– Kaune išgirsti ispanišką operetę – retas muzikinis įvykis. Juo labiau kad šią muziką atliksite su kolega iš Ispanijos. Kuo savitos sarsuelos?
– Mane sudomino festivalio „Operetė Kauno pilyje” idėja – rengėjų noras populiarinti sarsuelas. Su Ispanija jau beveik aštuonerius metus mane sieja daug kūrybinių dalykų, o visų pirma, – su Montserrat Caballe. Tad dainuoti sarsuelas – man dar viena galimybė labiau įsigilinti į šią unikalią muziką ir geriau ją pajausti. Ispaniška operetė yra kitokia nei kitų šalių šio žanro muzika. Sudėtingumu ir, sakyčiau, rimtumu ji yra gan artima operai. Taigi galiu dainuoti sarsuelas, kadangi ne itin nutolsiu nuo savojo žanro.
Kaune klasikinės muzikos gerbėjai mane girdėjo per Pažaislio festivalį, kitus renginius, tačiau ispaniškas sarsuelas operetės scenoje atliksiu pirmą kartą.
Sarsuelos labai skiriasi nuo klasikinės operetės, kurią yra įpratę girdėti europiečiai. Tai pakankamai rimta ir gan sudėtinga muzika. Esminis skirtumas tarp klasikinės operetės ir sarsuelos tas, kad pastaroji paremta ispanų liaudies muzikos tradicijomis – flamenko ir įvairiais ispaniškais ritmais. Todėl ši muzika yra labai žaisminga, emocionali ir maloni klausyti, nors dainininkui ją atlikti nėra lengva.
– Jūs daugiau koncertuojate svetur. Iš kur dabar sugrįžote?
– Dalyvavau tarptautiniame operos festivalyje Vroclove (Lenkija). Pirmą kartą dainavau Dezdemoną operoje „Otelas”. Mano partneris – vienas labiausiai pripažintų dramatinių tenorų pasaulyje Janas Storey. Festivalyje dalyvavo ir daugiau garsių dainininkų. Tad šis susitikimas man buvo labai įdomus.
Vienintelė lietuvė
– Koks buvo jūsų pirmasis susitikimas su Ispanijos operos legenda M.Caballe?
– Pirmas bendras koncertas, į kurį ji mane pakvietė, įvyko 2000 metais Maskvoje, inauguruojant „Gostinyj dvor”. Dainuoti tuomet ji pakviesta su jaunomis Europos žvaigždėmis, tarp kurių buvau ir aš, daugeliui nežinoma dainininkė iš Lietuvos, ir Ispanijos dainininkas O.Marinas, su kuriuo dainuosiu Kaune operetės festivalyje. Su šiuo ispanų atlikėju iki šiol bendradarbiauju.
Vėliau įvyko keturi mūsų su Montserrat koncertai festivalyje „Maskvos pavasaris”, po kurių primadona mane pakvietė dalyvauti ARTE televizijos laidoje „Montserrat Caballe pristato rytdienos žvaigždes”.
Jau daugelį metų dainuoju su M.Caballe, nors kažkada apie tai tegalėjau pasvajoti. Esu vienintelė su ja dainuojanti lietuvė.
– Ar teko girdėti, kaip sarsuelas atlieka M.Caballe?
– Žinoma, teko girdėti. Ir ne vieną kartą. Beveik į kiekvieno koncerto programą Montserrat įtraukia sarsuelų, kadangi tai muzikine prasme artima operos arijoms. Iki 1950 metų sarsuelų žanras buvo labiau žinomas tik ispaniškai kalbančiose šalyse. O vėliau šią muziką išpopuliarino tokie dainininkai kaip M.Caballe, Placido Domingo ir kiti žymūs ispanų atlikėjai.
Iki šiol bendrauja
– Kada pastarąjį kartą bendravote su ispanų operos primadona?
– Šiemet balandžio 12 dieną M.Caballe šventė savo 75 metų jubiliejų. Ta proga buvo surengtas nuostabus koncertas, į kurį taip pat buvau pakviesta. Smagus sutapimas, kad Kauno pilyje su O.Marinu surengsime ispaniškos operetės vakarą, šį sarsuelų koncertą skirsime savo scenos partnerei ir puikiajai mokytojai.
– Esate sakiusi, kad su Montserrat dvasiškai esate labai artimos.
– Ne kartą apie tai esu pagalvojusi ir net bandžiau surasti kokį nors terminą, kad galėčiau apibūdinti, koks yra mūsų artistinis bendradarbiavimas. Montserrat sukuria unikalią kūrybinę erdvę, jauti nepaprastą jos atsidavimą savo darbui. Tą savo meilę ji perduoda tiems, kurie yra šalia. Taigi savo sceninę karjerą pradėjau aukščiausiu lygmeniu – tai išties didelė dovana jaunam atlikėjui. Tokią dovaną esu pajutusi iš režisieriaus Eimunto Nekrošiaus, kai Operos ir baleto teatre repetavau Brunhildą operoje „Valkirija”.
Rengia solinę plokštelę
– Kaip sekasi dainuoti sarsuelas?
– Esu netipinė lietuvė (šypsosi). Daug keliauju dainuodama įvairiose pasaulio scenoje – Londono, Milano, Vienos, Maskvos, Sankt Peterburgo. O su Ispanija, kaip jau minėjau, mane sieja ypatingi ryšiai. Tad spėjau pajusti tos šalies kultūrą ir dvasią. Be to, perprasti kitų kraštų autorių kūrinius man padeda geras italų, vokiečių, anglų ir ispanų kalbų mokėjimas. Pernai lankiausi Meksikoje, tai buvo dar viena pažintis su šiek tiek kitokia ispanų kultūra.
– Laukiame jūsų solinės plokštelės…
– Neseniai su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, pradėjau įrašinėti savo pirmąją solinę kompaktinę plokštelę. Tad man vasara yra labai darbinga. Apie atostogas dar negaliu nė svajoti.