Libano parlamentas sekmadienį šalies prezidentu išrinkdamas armijos vadą Michelį Sleimaną (Mišelį Sleimaną) atgaivino valstybines instuticijas, kurias buvo paralyžiavęs JAV remiamos vyriausybės ir „Hizbollah” vadovaujamos opozicijos pusantrų metų konfliktas.
Parlamento pirmininkui Nabihui Berri (Nabihui Beriui) paskelbus, kad M.Sleimanas, kuris buvo vienintelis kandidatas, gavo 118 balsų 128 vietų asamblėjoje, Beiruto gyventojai džiūgaudami šaudė į orą.
Prezidentas buvo išrinktas pagal praėjusios savaitės susitarimą, kurį sudarant tarpininkavo Kataras ir kuriuo siekiama nuslopinti krizę, nustūmusią šalį prie pilietinio karo slenksčio. Per kruvinus gatvių mūšius „Hizbollah” buvo trumpam užėmusi sostinės Beiruto dalis, žuvo mažiausiai 81 žmogus.
Šis Dohoje pasiektas susitarimas buvo laikomas nesėkme Vašingtonui ir jo sąjungininkams, kurie spaudė nuginkluoti „Hizbollah”.
Tačiau JAV prezidentas George’as W.Bushas (Džordžas V.Bušas), sveikindamas M.Sleimaną su išrinkimu, savo pareiškime rašė: „Tikiuosi, kad Dohos susitarimas … paskelbs politinio susitaikymo erą visų libaniečių naudai”.
G.W.Bushas išreiškė įsitikinimą, kad Libanas išsirinko lyderį, kuris palaikys šalies tarptautinius įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijas, raginančias nuginkluoti „Hizbollah”.
Tarp dalyvavusių užsienio reikalų ministrų buvo ministrai iš Irano ir Sirijos, kurie remia „Hizbollah” ir jų varžovės regione Saudo Arabijos, kuri remia antisirišką daugumos bloką. Irano ir Saudo Arabijos ministrai po rinkimų buvo pusvalandžiui susitikę.
„Aišku, kad Dohos susitarimas galėjo atsirasti tik esant regioninių paliaubų atmosferai”, – sakė Libano politikos komentatorius Suleimanas Taqieddinas (Suleimanas Takiedinas).
Sirijos prezidentas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) ir Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas) vėliau paskambino M.Sleimanui ir pasveikino su išrinkimu, sakoma Libano prezidentūros pranešime.
Po balsavimo 59 metų M.Sleimanas davė priesaiką ir pasakė kalbą, kuri turėtų nustatyti toną jo šešerių metų kadencijai. Libanas prezidento neturėjo nuo lapkričio.
M.Sleimanas paragino vykdyti „ramų dialogą” dėl nacionalinės gynybos strategijos pasinaudojant „pasipriešinimo pajėgumais” – tai tikriausiai reiškia siūlymą kada nors integruoti „Hizbollah” partizanus į Libano saugumo pajėgas.
Imdamasis kito iššūkio, kuris jo laukia, M.Sleimanas paragino užmegzti formalius diplomatinius ryšius su Damasku.
Sirija, kuri 29 metus iki 2005-ųjų Libano politinėje scenoje tvarkėsi kaip savo namuose, niekada nesutiko apsikeisti ambasadomis su Beirutu.