Agresyviai prekybos centrų plėtrai Lietuvoje smulkiųjų prekybininkų (kartais ir politikų) verkšlenimai, miestiečių keiksmai ir net ekspertų gąsdinimai ekonomikos krize nė motais. Šiais metais Lietuva praturtės dar šešiais prekybos centrais.
Prekybos įmonių asociacijos duomenimis, per 2007-2009 m. šalyje grynasis prekybos centrų (PC) prekybos plotas išaugs 46 proc. – nuo 675 900 kv. m iki 990 000 kv. m. Plėtra nutaikyta į šalies didmiesčius ir didesnius miestelius. Valstybinio įsikišimo reguliuojant PC statybas nėra, už tai tiesiogiai atsakingos savivaldybės. Tačiau pastarosios užmerkia akis ir atveria vartus didžiųjų ekspansijai, pirmadienį rašo „Verslo žinios”.
Statistikos departamento duomenimis, 2004-2006 m. mažmenine prekyba užsiimančių individualiųjų įmonių skaičius sumažėjo nuo 7 845 iki 6 769 (13,7 proc.). 2009 m. pradžioje, Lietuvos prekybos centrų tarybos (LPCT) prognozėmis, šalyje veiks maždaug 40 PC.
LPCT prezidentas Algirdas Augustaitis pažymi, kad PC plėtrai vietos mūsų šalyje dar yra, o daugiausia erdvės mažesniuose miesteliuose.
„Pagal PC centrų plotą 1000-iui gyventojų didžiuosiuose miestuose lenkiame daugumą Vakarų Europos sostinių, bet dar nepavijome Šiaurės Europos šalių sostinių. Tačiau, lyginant PC plotą 1 000-iui gyventojų bendrai, Lietuva dar šiek tiek atsilieka nuo ES vidurkio”, – tvirtina jis.
Vargiai rasi miestietį, kuris džiaugtųsi PC kaimynyste. Politikai grūmoja, kad didieji išstumia smulkiuosius, apgailestauja dėl susidarančių spūsčių ir teršiamo oro. Tačiau realių žingsnių, kurie padėtų prekybos gigantus išstumti iš miestų centrų, nė nematyti. Naujos prekybos centrų statybos keliasi į didmiesčių miegamuosius rajonus pagal koncepciją – „prekybos centras arčiau namų”.
Praėjusią savaitę pranešta, kad Vilniuje, Pašilaičiuose, bus statomas dar vienas 40 000 kv. m prekybos centras, pavadintas taip pat kaip ir miestelis Brazilijoje „Olinda”. kompanijos „Inresco” verslo plėtros direktorius Vladas Venskutonis įsitikinęs, kad sprendimas statyti centrą miegamajame sostinės mikrorajone bus sėkmingas.
„Spūsčių tik daugėja. Aplink Pašilaičius statoma daug naujų namų. Čia keliasi gerus vartojimo įgūdžius turintys jauni žmonės”, – teigia jis ir pažymi, kad kokybiškų prekybos vietų toliau nuo centro trūksta. Papildomą vertę „Olindai” suteiks ir vakarinis aplinkkelis.
A. Augustaičio žiniomis, valstybinės strategijos, kiek, kur ir kokių prekybos centrų turėtų būti, nėra ir ji, pašnekovo nuomone, nelabai reikalinga.
Jis neneigia, kad dideli PC dažniausiai pakeičia aplinkinių teritorijų gyvenimą, todėl jų planavimas, ypač centrinėse miesto dalyse, turėtų būti labai detaliai nagrinėjamas. Vienas pagrindinių aspektų – transporto sistema.
„Tačiau, pavyzdžiui, Vilniuje, tai, kad nėra aplinkkelių, tiek transporto, tiek oro taršos, tiek triukšmo atžvilgiu kenkia turbūt daug labiau nei PC”, – įrodinėja jis.
Aukščiausios šalies valdžios atstovai linkę nusikratyti atsakomybės už miestų plotus „užimančius” PC. Ūkio ministerijos Prekybos departamento vadovas Kęstutis Straigis pabrėžia kad Teritorijų planavimo įstatymas nustato valstybės teritorijų planavimo politiką rengiant savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, juos ir įgyvendina savivaldybės.
Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija dienraštį tiesiog informavo neturinti duomenų, kaip vyksta PC plėtra. Konkurencijos taryba tiria tik prekybos įmonių koncentracijos lygį, PC projektai nepriskiriami jų kompetencijai.