Numatoma iki 10 tūkst. litų padidinti baudas įmonių vadovams už neteisingas finansines ataskaitas. Vyriausybė jau pritarė Finansų ministerijos pateiktiems Įmonių finansinės atskaitomybės, Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymų bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimams, kuriems dar turės pritarti Seimas. Tokiu būdu siekiama sugriežtinti įmonių vadovų atsakomybę už klaidas finansinėse ataskaitose, taip pat už vengimą pateikti jas Registrų centrui.
Šiuo metu baudos verslininkams už minėtus pažeidimus siekia nuo 100 iki 5 tūkst. litų, o įteisinus pataisas jos padidės nuo 1 tūkst. iki 10 tūkst. litų.
Įmonių grupės „Revizorius” direktorės ir auditorės Galinos Ivanovos teigimu, Vyriausybė siekia įmonių finansinės drausmės ne iš to galo. „Manau, kad Registrų centras neturėtų priimti neaudituotos finansinės atskaitomybės dokumentų iš tų įmonių, kurioms pagal įstatymą privalomas auditas. Tam reikėtų įvesti finansinės atskaitomybės pateikimui skirtą formą, kurioje įmonė nurodytų, ar jos rengiama atskaitomybė turi būti audituota bei kartu su finansinėmis ataskaitomis pateikti ir auditoriaus išvadą”, – aiškina ji.
Pagal dabartinį Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą privalomas įmonės finansų auditas numatytas, kai yra pasiekti du iš trijų nurodytų rodiklių: pardavimo pajamos siekia 10 mln. litų, kai balanse pateiktas turtas siekia 5 mln. litų, kai įmonėje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Finansinės atskaitomybės auditas privalomas ir kitais atvejais, reglamentuojančiais atskirų ūkio subjektų veiklą, pavyzdžiui, valstybės, savivaldybės įmonių, bankų, draudimo, lošimo įmonių ir kitų.
„Registrų centro” direktorius Kęstutis Sabaliauskas teigia, kad pagal įstatymus registro tvarkytojas tikrina duomenis tik tada, kai juridiniam asmeniui teisės aktai nustato konkretų teikiamų dokumentų rinkinį be jokių išlygų, pavyzdžiui, akcinės bendrovės privalo pateikti audituotus metinės finansinės atskaitomybės dokumentus ir metinį pranešimą. Jei teisės aktai numato tam tikras metinės finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo išlygas, už finansinės atskaitomybės dokumentų išsamumą atsako įmonių vadovai.
„Deja, dar tenka girdėti verslininkų replikas esą rašykite auditoriaus išvadoje ką norite, bet finansinės atskaitomybės netaisysime, nes mums reikia gerų įmonės rodiklių dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ar konkursuose. Kol baudos už neteisingą finansinę atskaitomybę bus mažesnės nei audito paslaugų kainos, vargu ar padėtis keisis”, – tikina „Revizorius” vadovė G. Ivanova. Jos nuomone, projektuose numatytos baudos turi būti diferencijuotos pagal pažeidimų pobūdį. „Negalima skirti vienodų baudų už sąmoningai pateiktą klaidingą informaciją ir atsitiktinai įsivėlusias klaidas, o už melagingas finansines ataskaitas reikėtų skirti dar didesnes baudas nei numatė Vyriausybė”, – akcentuoja ji.
„Revizoriaus” įmonių grupę sudaro „Revizorius”, „Revizorius ir partneriai” ir „Primus auditus” (buvusi UAB „Pačiolio auditoriai”).