Virš Klaipėdos ir Kauno miškų pakibo kirvis

Gamtos mylėtojai įžvelgia verslininkų siekį užvaldyti ir iškirsti, padedant politikams, valstybinius priemiesčių miškus.

Šiandien Vyriausybė svarstys, ar pritarti Susisiekimo ministerijos siūlymui rezervuoti Klaipėdos jūrų uostui teritoriją pietinėje miesto pusėje prie Karaliaus Vilhelmo kanalo – į ją patenka apie 300 hektarų miškų.

Netrukus ministrų kabinetas turės apsispręsti ir dėl kitos panašios teritorijos šalia Kauno – prie Karmėlavos gyvenvietės žaliuojantį 175 hektarų valstybinį mišką ketinama iškirsti ir čia statyti Kauno viešąjį logistikos centrą. Tai daryti ragina ne tik verslininkai, bet ir keletas Seimo narių, tarp jų – buvęs aplinkos ministras Algis Čaplikas. Jie nusiuntė laišką premjerui Gediminui Kirkilui ir susisiekimo bei aplinkos ministrams.

Pažeistų ankstesnį nutarimą

Sužinoję apie šiuos ketinimus, subruzdo gamtos mylėtojai – Lietuvos miškininkų sąjunga, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė”.

„Prašymas rezervuoti teritoriją Klaipėdos jūrų uostui yra ne kas kita, kaip bandymas užvaldyti šį plotą. Toliau būtų įprasta procedūra – žemės paskirties keitimas, miško kirtimas ir urbanizacija”, – kalbėjo šalies Miškininkų sąjungos prezidentas profesorius Edvardas Riepšas.

Pasak Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko Rimanto Braziulio, jeigu Vyriausybė šiandien patenkins Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos jūrų uosto norą, pažeis savo ankstesnį – 2007 metų vasario 27 dienos – nutarimą „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis aprašo patvirtinimo”. Jame numatyta, kad paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.

„Šie 300 hektarų miškų, į kuriuos kėsinasi Klaipėdos jūrų uostas, ošia prie pat uostamiesčio. Jie klaipėdiečiams turi išskirtinę apsauginę, socialinę ir ekologinę reikšmę. Nesuprantama, kodėl jūrų uostui prireikė būtent miško – juk prie Klaipėdos netrūksta dirvonuojančios žemės”, – stebėjosi ekologinio klubo „Žvejonė” pirmininkė Eglė Baltrūnaitė.

Lengviausias kelias

Tačiau profesorius E.Riepšas tai aiškina labai paprastai. Nupirkti iš privačių savininkų žemę norintiems plėsti uostą verslininkams gana brangu, tad jie renkasi paprastesnį būdą – užvaldyti ir iškirsti valstybinius miškus. Tam esą pakanka paveikti kai kuriuos politikus ir gauti Vyriausybės pritarimą.

E.Riepšas dar vasarį išsiuntė premjerui G.Kirkilui, aplinkos, susisiekimo ir ūkio ministrams Artūrui Paulauskui, Algirdui Butkevičiui ir Vytui Navickui bei apskričių viršininkams laišką, kuriame protestuoja dėl pastaruoju metu padažnėjusių atvejų, kai miškai paverčiami kitomis naudmenomis perduodant juos laisvųjų ekonominių zonų, logistikos centrų, žvyro karjerų ir kitų komercinių objektų plėtrai.

„Valstybė, leisdama iškirsti valstybinius priemiesčių miškus ir jų žemę paversti kitos paskirties žeme, praranda nepaprastai daug – kur kas daugiau, negu prarastų, jei išpirktų privačias žemės ūkio paskirties žemes. Tačiau einama lengviausiu keliu”, – kritikuoja garsus miškininkas E.Riepšas.

Be to, gamtosaugininkai stebisi, kodėl prieš priimant tokius svarbius sprendimus apie juos neinformuojama visuomenė, nors tai įpareigoja daryti Europos Sąjungos ir šalies teisės aktai. „Tai, kad prieš rengiant planus užvaldyti teritorijas prie Klaipėdos ir Kauno neįvertinamas poveikis aplinkai, nederinama su visuomene, rodo, jog bandoma įvykdyti savo planus tyliai ir įžūliai”, – sakė Žaliųjų judėjimo pirmininkas R.Braziulis.