Paskutiniai įvykiai mieste, į kuriuos įsivėlė privačios saugos bendrovės „Apsaugos komanda” darbuotojai (du jų įtariami benamio nužudymu, kiti – baro kliento sumušimu), pažadino diskusijas, ar apsaugininkai neviršija savo įgaliojimų.
Nors šios firmos vadovas suabejojo panašaus pobūdžio įmonių veiklą reglamentuojančiais įstatymais, kitų saugos bendrovių vadovai tikina, kad būtina daugiau dėmesio skirti darbuotojų atrankai, o įstatyminė bazė esanti pakankamai tobula.
„Vakarų ekspresas” jau rašė, kad Klaipėdos apylinkės teismas leido suimti du UAB „Apsaugos komanda” apsaugininkus. 37 metų Ričardas Stanius ir 23-iejų Nerijus Tijūnaitis įtariami tyčia nužudę nuolatinės gyvenamosios vietos neturintį 45 metų klaipėdietį Vytautą Lukauską.
27 metų klaipėdietis Artūras Rusinas kreipėsi į policiją tvirtindamas, kad buvo sužalotas šios firmos apsaugos darbuotojų. Bendrovės „Apsaugos komanda” apsaugininkai tikino, kad vyras susižalojo pats.
„Esame priversti įrodinėti savo nekaltumą. Apsaugos darbuotojai per dažnai įtarinėjami, nes mūsų įstatymų bazė dar labai netobula. Saugome ne vieną pasilinksminimo įstaigą, tad dažnai tenka susidurti su išgėrusiais asmenimis”, – teigė „Apsaugos komanda” Klaipėdos regiono vadovas Vladimiras Stankejevas.
Jėga – praeityje
UAB „Falck Security” Klaipėdos regiono vadovas Arvydas Gaidukevičius džiaugėsi, jog žiniasklaidoje linksniuojamas ne jo vadovaujamos firmos vardas.
„Kita vertus, esame kolegos, tad norisi pirma sulaukti teismo sprendimo, o tada pasmerkti”, – sakė jis.
Anot A. Gaidukevičiaus, natūralu, kad sumušti žmonės skundžiasi, tad apsaugos firmų darbuotojams nereikėtų pulti taikyti smurtinių žmonių tramdymo metodų.
Tokius darbo metodus jis vadina atgyvenusiais. Apsaugininkams darbe jėgos prireikdavo anksčiau, kai tekdavo raminti įsismarkavusias grupuotes ar kone kasdien susidurti su reketo atvejais.
Darbas – užgesinti konfliktą
Saugos tarnybos „Argus” savininkas Romualdas Jonaitis taip pat sako, jog tokių problemų, kokios užgriuvo „Apsaugos komandą”, nelinkėtų net pikčiausiam priešui.
Tačiau, teigia R. Jonaitis, šalies įstatyminė bazė pakankamai patobulinta, kad apsaugininkams nereikėtų naudoti jėgos drausminant įsismarkavusius piliečius.
„Sunku įtikinti išgėrusius asmenis, tačiau apsaugos darbuotojas privalo sugebėti išlikti aukščiau už juos ir nepasiduoti provokacijoms. Apsaugininko pareiga – užgesinti konfliktą, o tolesni veiksmai yra policijos prerogatyva”, – sako jis.
Jam pritaria ir A. Gaidukevičius. „Dabar konfliktus būtina spręsti teisinėmis priemonėmis. Be to, ir teisinė bazė pakankamai tobula. Mums suteikta teisė naudoti spec. priemones: lazdas, dujų balionėlius, antrankius ir t.t. Jėgos čia nereikia”, – tikino Klaipėdos regiono vadovas.
Anot jo, svarbiausia – dirbti pagal įstatymą ir savo veiksmus tinkamai įforminti. Jei drausminant žmogų reikėjo panaudoti spec. priemones, būtina apie tai pranešti policijos pareigūnams. Akcentuojama, kad nevalia po konflikto su baro klientu tiesiog išsiskirstyti – apie incidentą reikėtų pranešti ir policijai. Tada esą nekiltų ginčų abiejoms pusėms įrodinėjant savo tiesas.
A. Gaidukevičiaus teigimu, policijos ir apsaugos firmų darbas skiriasi tuo, kad pirmoji atvyksta jau po įvykio, o apsaugininkai atlieka prevencinį darbą.
Beje, Apsaugos policijos egzistavimą jis vadina nelygiateisės konkurencijos pavyzdžiu.
Už saugumą atsakingi ir barai
A. Gaidukevičiaus nuomone, tinkamai paruošti žmogų apsaugininko darbui yra vadovo pareiga. Privalu ne tik jį instruktuoti, bet ir nuolat tikrinti jo žinias, nagrinėti buvusias situacijas.
„Snukių daužymo tradicijos mums nepriimtinos. Klientams siūlome kultūringas paslaugas”, – tikino „Falck Security” Klaipėdos regiono vadovas. Tiesa, kumščiai niežti visiems, tačiau būtent tada ir išryškėja psichologinis pasiruošimas – apsaugininkui svarbu atlaikyti psichologinį smurtą.
„Argus” vadovas R. Jonaitis irgi sako savo saugos tarnyboje daug dėmesio skiriantis darbuotojų atrankai, tačiau žmogus tuo ir ypatingas, kad jo poelgius ekstrinėje situacijoje sunku prognozuoti. Jo nuomone, tai, kaip elgiasi firmos darbuotojai, priklauso nuo vidaus politikos, nuolatinės kontrolės.
Saugos firmų vadovai teigia, kad tokioms saugomoms vietoms, kaip barai, daugiau dėmesio turėtų skirti ir jų šeimininkai – problemų vien apsaugininkai išspręsti negali.
Klausinėja net kaimynų
Beje, pastaruoju metu ryškėja ir nauja socialinė problema. Apsaugos sistemoje, kaip ir kitose, imama jausti darbo jėgos trūkumą.
Tinkamų darbuotojų paiešką apsunkina tai, jog socialinio draudimo pažymėjimuose nebeliko įrašų apie ankstesnes žmogaus darbovietes. Todėl kartais tenka imtis netipiškų darbuotojų patikrinimo būdų – net klausinėti kaimynų.
Kartais pasitaiko ir atvejų, kai saugos tarnybose įsidarbina anksčiau su teisėtvarkininkais problemų turėję žmonės. Paaiškėjo, jog ir minėti „Apsaugos komandos” darbuotojams anksčiau buvo iškeltos baudžiamosios bylos: R. Staniui – už tyčinį apysunkį kūno sužalojimą, N. Tijūnaičiui – už chuliganizmą.
Įdomu tai, kad saugos bendrovėse daugėja silpnosios lyties atstovių. Pasak firmų vadovų, moterys yra idealios darbuotojos ten, kur reikia kruopštumo, akylumo. Šiuo metu apsaugos sistemoje dirbančios moterys dažniausiai sėdi prie pulto ir vadovauja vyriškiems patrulių ekipažams.
Žaneta Skersytė