Degalų kainų pasiutpolkė

Šią savaitę per šalį nuvilnijo nauja degalų kainų prognozių banga – skelbiama, kad bendrovė „Mažeikių nafta” benziną brangins 15-16 centų, o dyzelinį kurą pigins 6-7 centais. Brangs ir suskystintos dujos, kurių litro kaina gali siekti 2 litus.

LŽ skaitytojai vairuotojai iš nevilties ėmė juokauti ir apie dabartinę situaciją kurti anekdotus: „Matau šviesą tunelio gale, tai dviratis” arba „Pirksiu namą ant ratukų ir gyvensiu prie darbo – kur dirbsiu, ten ir gyvensiu”. Jie netgi siūlo redakcijai ateities temas: jau po dvejų metų tokio degalų brangimo laikraštyje juos esą džiugintų net ir tokia antraštė – „Benzinas pigs iki 7 litų už litrą”. Kiti skaitytojai ne juokais klausia, kada tikėtis degalų kainų sprogimo? Tačiau ekspertai ramina, kad pulti į neviltį dar nereikia – tai tik prognozės.

Bauginantys visuotiniai veiksniai.
Bendrovės „Mažeikių nafta” atstovų teigimu, artimiausiu metu dėl visuotinių veiksnių degalų kainos vėl keisis. Prekiautojai degalais brangins benziną ir dujas, tuo tarpu dyzelinis kuras dėl sumažėjusios jo paklausos neva atpigs. Šiuos pokyčius vairuotojai turėtų pajusti jau balandžio viduryje ar gegužės pradžioje.

Žiemą dyzelino paklausa visada būna didesnė, o pasibaigus sezonui jo kaina krinta. Tuo tarpu augantis benzino vartojimas vasarą ir nemažėjančios pasaulinės kainos lems dar didesnę jo kainą.

Balandžio viduryje prognozuojamas ir suskystintų dujų kainų šuolis. Esą tai lems neritmingas „Mažeikių naftos” darbas, kai kurių gamyklų Rusijoje remontas ir didėsiantis dujų vartojimas.

Suvaržyti monopolijos

Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas LŽ pripažino, kad pagrįstų argumentų dėl benzino ir dujų kainų kėlimo neužtenka. „Tai yra spėlionės ir prognozės, kurių yra tūkstančiai, ir visos gali būti skirtingos. Žinoma, natūralu, kad vasarą didėjant benzino vartojimui kyla ir jo kaina, tokia tendencija matoma jau kelerius metus. Iki šiol nėra buvę tik tokio dyzelino ir benzino kainų panašumo. Didėjant vartojimui ir esant nedidelėms importo galimybėms, „Mažeikių naftos” pagaminimo galimybės irgi yra ribotos. O dujų kaina priklauso dar ir nuo gamybos kiekio, kuris gali imti ir sumažėti, nelygu gamybos proceso sėkmingumas. Todėl šiuo metu rinkoje nustatyta net dujų deficito riba”, – pažymėjo jis.

M.Palijansko teigimu, degalinės degalų kainas kelia pagal savo turimus likučius ir iš „Mažeikių naftos” perkamų produktų kiekį, o ne dėl prognozių. Nors vairuotojai linkę manyti, kad spaudoje pasirodančios prognozės degalų kainoms daro didesnę įtaką nei pasaulio rinka. Tačiau M.Palijanskas tikino, kad naftos kaina neturi tiesioginės įtakos degalų kainai.

„Yra atskiros benzino ir dyzelino kainos. Naftos kaina gali mažėti, o benzino ar dyzelino didėti. Tik ilgą laiką krentant arba kylant naftos kainoms, tai atsiliepia ir bendroms benzino ar dyzelino kainoms” – aiškino jis.

„Lietuvoje susiklostė monopolinė padėtis, todėl labai ribotas importas, o mes visi faktiškai esame priklausomi nuo vienintelio gamintojo – „Mažeikių naftos”. Ji ir diktuoja savo kainą pagal tai, kokios yra importo alternatyvos”, – aiškino pašnekovas. Tai supranta ir patys degalų vartotojai, matydami mažesnes degalų kainas kitose valstybėse. Todėl žmonės net linkę manyti, jeigu mūsų šalyje nebūtų naftos perdirbimo gamyklos, tikėtina, kad ir degalų kaina būtų mažesnė.

Pašnekovas įžvelgia biodegalų populiarumo didėjimo galimybes, tačiau pažymi, jeigu šis produktas užims bent 10-20 proc. visos degalų rinkos ir dėl to sumažės naftos produktų paklausa, kils ir biodegalų kaina. „Šiandien kai kurie biodegalai, neskaičiuojant akcizo mokesčio, yra gerokai pigesni, nors jų gamyba taip pat brangsta dėl padidėjusių žaliavų kainų”, – pažymėjo M.Palijanskas. Anot jo, degalų kainos visada svyruoja.