Kai šalyje kyla kainos, žmonėms vis mažiau lieka lėšų, kurias būtų galima tiek taupyti, tiek leisti, todėl didėja skolinimasis. Nors ekspertai pataria neišlaidauti, šią pagundą kursto galimybės pasiskolinti per keliolika minučių. Į greitųjų kreditų rinką jau žengia ir bankai.
Tiems, kurie norėdavo pasiskolinti pinigų iš bankų, numatytas išlaidas reikėdavo atidėti bent kelioms dienoms. Tačiau „alkanų” klientų laikai pamažu baigiasi: į banką – 11 val. 40 min., pietauti – 12 val., jau turint paskolą kišenėje. Vos keliolika minučių – ir poreikiai patenkinti.
Greitai – už gerą atmintį.
Bankas „Snoras”, kurio praėjusių metų grynasis pelnas siekė 71,7 mln. litų, pasiūlė klientams per keliolika minučių suteikiamą greitą vartojamąją paskolą ir čia pat išduodamą momentinę kortelę su norimu kreditu. Vien pernai „Snoro” paskolų portfelis padidėjo beveik dvigubai. Metų pabaigoje bankas gyventojams buvo paskolinęs 871 mln. litų.
„Paskolų portfelio augimas atspindi banko ir klientų abipusį pasitikėjimą. Didėjant šalyje vartojimui mes sugebėjome laikytis racionalių kreditavimo principų, todėl net stipriai išaugęs banko paskolų portfelis yra gerai subalansuotas. Kita vertus, tai rodo, kad mūsų klientai atsakingai vertina už kreditus prisiimamus įsipareigojimus”, – per spaudos konferenciją kalbėjo banko „Snoras” pirmasis viceprezidentas Naglis Stancikas.
Naują greitų bankinių paslaugų etapą „Snoras” pradeda turėdamas pažangią paskolų valdymo sistemą „FinMaster”. Į ją bankas investavo 2,2 mln. litų. Anot N.Stanciko, įdiegta nauja sistema leis pagerinti valdomą riziką, būti ramiems dėl priimto sprendimo ir mažins veiklos išlaidas.
„Esame įsitikinę, kad tos paskolos, kurias mes išduosime, tikrai neturės jokios žalingos įtakos tiek bendrai ekonominei situacijai, tiek verslui, tiek patiems vartotojams”, – tvirtino jis.
„Snoras” teigia esąs pranašesnis už kitas greitus kreditus teikiančias įstaigas, nes turi galimybę klientams pasiūlyti palankias palūkanas ir atsakingai įvertinti riziką. Greita vartojamoji paskola šiame banke išduodama suteikiant momentinę kredito kortelę. Kadangi visi vartojamosios paskolos pageidaujančio asmens vertinimo procesai atliekami automatizuotai, naudojantis elektroninėmis duomenų bazėmis, klientui, anot „Snoro” atstovų, nereikia pristatyti daugybės jo mokumą liudijančių dokumentų. Tačiau visą šią informaciją klientas turi „nešiotis” galvoje – vėliau ji bus greitai patikrinama.
Užmiršus bent vieną turimos lizingo sutarties kreditorių, kitos paskolos sumą ar savo autorinio darbo užsakovą, paskola nebus išduota iš karto. Pateikus tikslius duomenis galima gauti iki 10 tūkst. litų greitą paskolą be eksperto įsikišimo. Didesnio dydžio kreditą taip pat skaičiuotų pristatyta sistema, tačiau eksperto įsikišimas būtų neišvengiamas.
Galėjo ir anksčiau
Paslaugą „Kreditas 123” teikiančios bendrovės „General Financing” generalinis direktorius K.Balakinas LŽ sakė, kad natūralu, jog į greitų kreditų rinką ateina naujų konkurentų. Anot jo, bankas „Snoras” galėjo to imtis ir anksčiau. „Šio banko žingsnis mūsų nė kiek nenustebino. Buvo aišku, kad vieni šioje rinkoje nebūsime, ir nors turime taip pat gana platų klientų aptarnavimo tinklą, privalėsime pasitempti”, – teigė K.Balakinas.
Kalbėdamas apie greitų paskolų rinką jis pažymėjo, kad internetu ir SMS žinutėmis kreditus teikiančių bendrovių, kurioms dabar klientai moka net iki 500 proc. metinių palūkanų, neabejotinai pridygs daugiau. Jau vien dėl to, jog šis verslas pelningas, o įsteigti tokią įmonę galima vos per kelias savaites.
Tačiau tokiai finansinei įstaigai, kokia yra ir „General Financing”, įkurti reikia, pasak K.Balakino, gana daug laiko ir investicijų. „Galima sakyti, ši rinka Lietuvoje yra palyginti konservatyvi, bet kitų šalių patirtis rodo, kad rinkos dalyvių gali atsirasti ir daugiau”, – pridūrė pašnekovas.
Nuslėpti įsipareigojimų nepavyks
Kaip pranešė BNS, kreditų rizikos valdymo sprendimų bendrovė „Creditinfo Lietuva” diegia vadinamąją kreditų biuro sistemą, į kurią jau investuota apie 1 mln. litų. Sistema užtikrins, kad Lietuvos gyventojai, imantys paskolą banke, nenuslėptų jokių duomenų apie finansinius įsipareigojimus kitiems bankams. Ji leis visiems bankams keistis informacija apie gyventojų turimas paskolas, jų rizikingumą.
Sistema iš dalies pradės veikti jau šių metų pabaigoje, bet oficialus jos startas numatytas 2009-ųjų pradžioje. Preliminariais duomenimis, sistema naudosis visi 10 didžiausių šalies bankų. Naudojantis sistema bus kaupiami duomenys apie gyventojų paimtas ar išmokėtas paskolas per pastarąjį dešimtmetį.