Palangos paplūdimiai vėl bus maitinami smėliu. Šįsyk daugiau nei už šešis milijonus litų. Kai kurie mokslininkai mano, kad šie pinigai bus išleisti be naudos.
Smėlį gabens iš jūros
Kurorto paplūdimyje nuo Birutės kalno iki tilto bus išpilta apie 100 tūkst. kubinių metrų smėlio.
Jį žadama kasti jūroje iš 25 metrų gylio apie 8 kilometrus nuo kranto ties Juodkrante. Darbų planuota imtis kovo pradžioje, bet dėl audrų jie nukelti į balandžio pradžią. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė pasipiktinusi, kad į jos kreipimąsi ištirti, ar darbai nepakenks Kuršių nerijos krantams, nesureaguota.
„Norėjome nuodugnių kranto tyrimų, bet ekspertų komisija pasakė, kad tai nepakenks Kuršių nerijai. Išsamūs tyrimai nebuvo atlikti. Nesame tikri, kad smėlio kasimas ateityje nepakenks paplūdimiui ties Juodkrante”, – nusivylė A.Stancikienė.
„Nė vienas projektas nebuvo taip atidžiai stebimas ir kontroliuojamas. Buvo sudaryta net speciali Vyriausybės komisija ištirti, ar tie darbai gali pakenkti Kuršių nerijai.
Ekspertų grupė patikino, kad tai tikrai neturės įtakos nerijos paplūdimiui”,- kalbėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorės pavaduotoja Asta Raugalienė.
Projektas pabrango
Pajūrio juostos tvarkymo programa buvo parengta dar 2006 metais. „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos reikalavimo ištirti, ar smėlio siurbimas nepakenks krantams, projektas užsitęsė daugiau nei metus. Todėl pradinė darbų kaina – 4,5 milijono litų – išaugo iki šešių milijonų”, – apgailestavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo ir aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Butkutė.
Pajūrio juostos tvarkymo programai ketvirtadalis pinigų buvo skirta iš valstybės biudžeto, likusius 3,4 milijono litų skyrė Europos Sąjungos regioninės plėtros fondas.
Pabrangus smėlio vežimo darbams, pinigų papildomai skyrė Aplinkos ministerija ir Europos Sąjungos fondai.
Kaip pavyzdys pateikiama Lenkija, kuri jau dvidešimt metų maitina savo paplūdimius. „Taip daroma ir Kanadoje, Danijoje. Tai pasaulio pripažintas efektyvus metodas sustabdyti krantų ardymą”, – kalbėjo A.Raugalienė.
Gali nelikti pakrantės
Palangos pajūris dažniausiai nukenčia nuo audrų, todėl pirmiausiai paplūdimiai maitinami šioje vietoje. Prieš dvejus metus iš Kunigiškių karjero čia buvo atvežta 40 tūkst. kubinių metrų smėlio už daugiau nei milijoną litų. Ši priemonė nelabai pasiteisino, nes, pasak A.Raugalienės, smėlis buvo kitos kilmės ir kilo daug diskusijų dėl molio priemaišų jame.
Ilgus metus Baltijos jūros krantus tyrinėjęs Jūrinių tyrimų centro hidrologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Juozapas Dubra mano, kad paplūdimių maitinimas neapsaugos jų ir kopų nuo erozijos. Pasak jo, tik 5 proc. jūros srovių smėlį neša atgal į krantą. Visas kitas keliauja į šiaurę. „Sumoka didelius pinigus, o po metų viskas vėl nuplaunama”, – kalbėjo J.Dubra. Jis mano, kad efektyviausios būtų bunos, kurios sulaikytų smėlio nešimą atgal į jūrą. J.Dubra teigė, kad jei nebus imtasi priemonių, greitai ne tik Palangos paplūdimio, bet ir kopų nebeliks. „Audros stiprėja, vandens lygis kyla”, – pastebėjo J.Dubra.
Palangos meras Remigijus Kirstukas mano, kad paplūdimių maitinimas yra būtinas ir tai reikia atlikti kasmet. „Paplūdimiai dėl atvežto smėlio tampa platesni, nuo erozijos iš dalies apsaugotos kopos. Jei jūra kur ir išplauna atvežtą smėlį, tai išneša jį kitame paplūdimyje”, – aiškino R.Kirstukas.