Pasikeitusi situacija Lietuvos darbo rinkoje keičia ne tik darbdavių bet ir pačių darbuotojų požiūrį į profesiją ir savo gebėjimus. Specialistai pabrėžia, kad žinių poreikį jau įvertino ir jaunoji karta. Kitaip nei prieš 3-5 metus, ji nebevengia darbininkiškų profesijų.
Kaune esanti VšĮ Mechanikos mokykla šiuo metu darbininkiškų profesijų moko per 400 vaikinų – didžioji jų dalis pirmosios pakopos. Pasirinko profesines studijas, baigę 10 klasių bendrojo lavinimo mokyklose.
Šiemet tarp jų populiariausios automobilių mechaniko, automobilių kėbulų remontininko ir elektros įrenginių mechaniko specialybės.
Pasak direktoriaus, mokyklai moksleivių netrūksta. „Esame populiarūs. Šiemet priėmimo planą viršijome 55 mokiniais, nors norinčiųjų buvo dar daugiau. Ne tik dėl paklausių specialybių, garantuojančių absolventams gerą uždarbį. Mes turime išskirtinį pedagogų kolektyvą ir požiūrį į besimokančius vaikinus”, – LŽ sakė Juozas Cekanavičius.
Tačiau jis tvirtino, kad vien to negana. „Trūksta perspektyvinio ministerijos požiūrio. Deja, reikia pripažinti, kad ne viskas vyksta sklandžiai. Ir keista, kad dažnai nepavyksta sprendimus priimantiesiems įrodyti, jog būtina sparčiau derintis prie rinkos poreikių”, – tikino direktorius.
Jis pabrėžė, kad profesinio mokymo prestižas yra tikrai pakilęs, ir džiaugėsi, kad glaudus bendradarbiavimas su pramonės atstovais, kurie yra ir mokymo įstaigų dalininkai, duoda neblogų rezultatų.
Artėjant pavasario praktiniams užsiėmimams pramonės įmonių vadovai susitinka su moksleiviais ir kviečia juos arčiau susipažinti su realiu gyvenimu darbo rinkoje.
Pasak Kauno mechanikos mokykloje apsilankiusių koncerno „Achemos grupė” atstovų, nors moksleivių praktikos kainuoja nemenkus pinigus, tačiau duoda realios naudos – nemaža dalis jaunimo, baigę mokslus, pasirenka jau žinomą ir dažnai patikusią bendrovę nuolatiniam darbui.
„Mūsų įmonėms, kaip ir visoms kitoms, be abejonės, reikia gerai parengtų darbininkų. Pats geriausias kelias – suglaudinti mokslą ir praktiką. Nes be praktinių įgūdžių teorija teliks daugiau ar mažiau reikalingas bagažas”, – įsitikinęs koncerno „Achemos grupė” personalo ir administravimo direktorius Eugenijus Nazelskis.
Jis pabrėžė, kad mūsų profesinio mokymo įstaigų techninė bazė atsilikusi beviltiškai, nes valstybė tuo beveik nesirūpina. „Pereikite per auditorijas, mokymo kabinetus – juk tai akmens amžius. Kaip gali jaunas žmogus, naudodamasis prieštvanine technika, išmokti profesijos? Atėjęs į gamybą jis pateks lyg į kosminį laivą ir vargu ar savo žinias galės panaudoti”, – sakė koncerno atstovas.
Jo teigimu, technika, technologijos, įrankiai turi atitikti šiandienos reikalavimus ir nereikia tikėtis, kad pramonininkai gali vieni išspręsti šias problemas.
E.Nazelskis LŽ sakė, kad labai sunku pasverti, kaip dinamiškai keičiasi jaunų žmonių pasirengimas darbo rinkai. „Išlieka labai daug individualumo – vien iš ateinančių atlikti praktikos į mūsų koncerno įmones nesunkiai galime pastebėti, kad teoriškai tolygaus parengimo moksleiviai demonstruoja skirtingo lygio gebėjimus. Dar viena bėda – blaškymasis. Jaunas žmogus pasirenka profesiją, tačiau dažnas vis dar susigundo situacija – geresniu atlyginimu, galimybe išvykti į užsienį – ir jos atsisako, visai nesusimąstydamas, kad pasitraukęs praranda ir kvalifikaciją”, – sakė E.Nazelskis.
Jis pabrėžė, kad šiandien aukštos kvalifikacijos darbuotojai jau supranta, jog darbas savame krašte turi daugybę privalumų. Na, o sėkmingų profesinio mokymo pavyzdžių Europoje turėtų dabar ieškoti mūsų švietimo strategai. Pasak koncerno „Achemos grupė” personalo ir administravimo direktoriaus, tokių ten tikrai yra – vertėtų nuodugniai pasidomėti, kaip tokia sistema veikia Vokietijoje.