Baudžiamasis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) desantas šią savaitę surengė plataus masto operaciją Kupiškio rajono savivaldybėje. Keturių VRK narių akcijos tikslas – įvertinti ir pasiūlyti sankcijas rajono merui Leonui Apšegai, kuris, pažeisdamas galiojančius įstatymus, vadovavo institucijai, valdančiai tris savivaldybei priklausančias įmones – transporto, komunalinę ir vandentiekio. Vadovavo ir, kaip tvirtinama, net nesirengė atsistatydinti, nors Konstitucinis Teismas dar praėjusiais metais paskelbė, kad toks pareigų sugretinimas neleistinas ne tik merui, bet ir bet kuriam savivaldybės tarybos nariui.
Teisės logika šiuo atveju paprasta ir lengvai paaiškinama: toks draudimas yra vienas iš būdų apriboti renkamų pareigūnų pagundą ne tik priiminėti politinius sprendimus, bet ir, pažeidžiant valdžių atskyrimo principus, aktyviai įgyvendinti pačių priimtus sprendimus. Kalbant paprasčiau, taip teisiškai mėginama užkirsti kelią tam, kad, tarkime, savivaldybės meras nebūtų vienas ir tas pats asmuo, kuris ir skirsto mokesčių mokėtojų pinigus, o vėliau dar ir vadovauja juos naudojančiai įmonei ar įstaigai. O tai jau prielaida interesų konfliktui, taigi ir klasikinei korupcijai.
Nesirengiu diskutuoti su Konstitucinio Teismo verdiktais, tačiau, tiesą sakant, nelabai suprantu, kur problema, jeigu bus patvirtinta, kad Kupiškio rajono meras vadovaudamas minėtų įmonių valdyboms negavo algos, nešvaistė tų įmonių pinigų, nenusižengė įstatymams ir neprotegavo kokių nors sau, giminėms ar bičiuliams priklausančių firmų. Tokių priekaištų L.Apšegai, kaip suprantu, neturi ir jį „užtuksėjusi” vietinė Kupiškio opozicija, siekianti formalaus – visų lygybės prieš įstatymą – principo. Tai iš esmės teisinga.
Taigi, jeigu VRK desantininkų brigada po savo revizijos Kupiškyje matys reikalą siūlyti „valstiečiui” L.Apšegai net padėti ant stalo tarybos nario mandatą, nebus jokios formalios priežasties tuo pasipiktinti. Ir priekaištauti kokiam nors VRK pareigūnui, kada nors išgirdus jį besigiriantį, kokia ši institucija principinga ir nepakanti korupcijos prielaidoms.
Tačiau tuomet kažkur giliai vis viena liks tam tikras slogulys ir abejonių.
Pirmiausia dėl to, kad Lietuvoje šiuo metu, atrodo, su korupcija kovojama tik dėl varnelių. Kad didžiausia korupcija iš tiesų yra visai kitur, nei kardais mojuoja visos už tai atsakingos institucijos. O kaunasi tik su kyšininkavimo ar interesų konfliktų imitacija.
Kokie tai tolimi dalykai, kyšininkavimo mastus šalyje nagrinėjantys analitikai su kreiva šypsenėle galėjo prisiminti net ir šią savaitę. Kai viena neseniai privatizuota energetikos bendrovė oficialiai pranešė apie padvigubėjusį savo pelną. Mat esti rimtų įtarimų, kad tas pelnas padidėjo ne dėl veiksmingesnio įmonės darbo, o dėl visai kitokių priežasčių.
Reikalas tas, kad naujųjų didelės privatizuotos energetikos įmonės savininkų „stumiamas”, Seimas įstatymų reikalavimus „netyčia” pataisė taip, kad įmonės turtą buvo leista perkainoti, t.y. dirbtinai padidinti jo vertę. Dėl tos priežasties, viena vertus, išaugo „popierinės” amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudos. Tokia schema leido be kliūčių pabranginti įmonės teikiamas paslaugas klientams (be įstatymų pataisų prieš priimant tokį sprendimą būtų tekę nueiti tikrus kryžiaus kelius). O dabar įmonės viešųjų ryšių specialistai nė nemirksėdami giria kompanijos veiklos rezultatus ir akcentuoja, kiek daug valstybei sumokėta pelno mokesčio, žinoma, nutylėdami, kokia kaina ir būdais šie rezultatai pasiekti.
Įdomu ir tai, kad tiek tą įmonę privatizuojant, tiek vėliau dėl jos interesų Seimui taisant įstatymus tylėjo visos už tai atsakingos ir iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomos institucijos. Na, už tuos sprendimus balsavusius Seimo narius kaip visada galima įtarti bent jau bukumu ar žioplumu. Tačiau tąsyk neprabilo tarsi ir akylai privatizavimo procesus stebintys Specialiųjų tyrimų tarnyba ir net visokias skandalingas pažymas valstybės institucijoms išrašinėjantis Valstybės saugumo departamentas (VSD). Ar ir šios tylos priežastys – žioplumas ir neprofesionalumas?
Atsakydami į paskutinį klausimą, korupcijos mastus nagrinėjantys analitikai vėl mąsliai šypsosi. Nieko bloga neteigdami, jie tik siūlo atkreipti dėmesį, kad netrukus po visų pirkimo ir pardavimo sandorių ir Seimo priimtų įstatymo pataisų privatizavimo procesus sekusio padalinio VSD vadovas tapo anos privatizuotos energetikos bendrovės Vidaus kontrolės tarnybos vadovu. Ir tik tiek… Kaip ir kodėl galėjo taip atsitikti, jeigu tiksliai prisimenu, nemėgino aiškintis net didžiausi Seimo krapštukai ir rėksniai.
Žinia, tokios schemos bent jau kol kas ne mūsų valstybės institucijų, kurių valdininkai ar pareigūnai arba jų nemato, arba jas užfiksavę parsiduoda, nosiai. Todėl šiame kontekste ir VRK desantininkų akcija Kupiškyje formaliai nors atrodo ir teisinga, tačiau juokinga.
Rytas Staselis