Europos Sąjungos energetikos komisarui Andriui Piebalgui dar kartą patvirtinus savo ankstesnę nuomonę, kad Lietuva privalo įvykdyti savo įsipareigojimus dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo bloko uždarymo, Lietuvai atstovaujantys Europos Parlamento nariai įspėja, kad tokį kategorišką komisaro požiūrį suformavo pati mūsų šalies Vyriausybė.
„Buvo daug viešai įtikinėjama ir raginama, kad Vyriausybė parengtų studiją apie sunkią energetinę padėtį po antrojo IAE bloko uždarymo ir su ja kreiptųsi į Europos Komisiją, Europos plėtros ir rekonstrukcijos banką. Tačiau galiausiai parengus šią studiją ir ją nuvežus į Briuselį paaiškėjo, kad Vyriausybė jau pateikusi priešingą išvadą, skelbiančią, kad visiškas Ignalinos jėgainės uždarymas nekelia problemų, o Lietuva bus apsirūpinusi energija”, – Europos Parlamento (EP) narį Vytautą Landsbergį pirmadienį cituoja „Verslo žinios”.
EP narės Danutės Budreikaitės nuomone, eurokomisaro griežtumas neturėtų atvėsinti IAE veiklos pratęsimo šalininkų ryžto. Anot jos, A.Piebalgas yra EK narys, atsakingas už energetiką, jis negali savarankiškai priimti svarbių sprendimų – EK sprendimai priimami kolegialiai.
„Dėl IAE veiklos pratęsimo turi kovoti Vyriausybė, bet ji tokių pastangų nerodo ir stokoja įsitikinimo. Todėl ši Vyriausybė nesistengs, neišreikalaus, ji yra jau susitaikiusi su priklausomybe nuo „Gazprom”. Vienintelis dalykas, kuris tai pakeistų, yra Vyriausybės pasikeitimas”, – įsitikinęs V.Landsbergis.
Anot jo, Lietuvos galimybės kovoti už IAE antrojo bloko uždarymo atidėjimą riboja ir pastarojo meto politikų sankirtos dėl bendrovės „Leo LT” sukūrimo.
Europarlamentarų taip pat nežavi pastaruoju metu dažnai pasigirstanti idėja IAE gyvavimą pratęsti visaliaudiniu referendumu.
Pasak V.Landsbergio, tokio referendumo nauda būtų abejotina, o galima žala – žymi. Jo teigimu, itin skaudžios pasekmės Lietuvos lauktų tuo atveju, jei piliečių aktyvumas būtų per menkas ir referendumas žlugtų.
Anot D.Budreikaitės, referendumas galėtų būti tik viena iš papildomų kovos už IAE gyvavimą priemonių. EP narės nuomone, Lietuvos valdžios atstovai nebeturėtų delsti su kreipimusi į EK, ir tikina, kad ES pakanka remiančiųjų atominius Lietuvos siekius.
Ignalinos atominės jėgainės pirmasis reaktorius buvo sustabdytas 2004-ųjų pabaigoje, o antrąjį pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai galutinai sustabdyti numatoma 2009 metų pabaigoje.
Lietuva su kitomis Baltijos šalimis planuoja iki 2015 metų pastatyti naują atominę elektrinę.