Švedija pasirengusi visomis išgalėmis padėti Lietuvai spręsti energetikos problemas, o baigta Lietuvos ir Švedijos elektros tilto galimybių studija leis sparčiau įgyvendinti šį projektą. Galutinio sprendimo dėl elektros tilto laukiama kovo viduryje.
Tai trečiadienį Vilniuje susitikusi su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi pareiškė Švedijos vicepremjerė ir energetikos bei verslo ministrė Maud Olofsson. Aktualiais energetikos klausimais viešnia kalbėjosi ir su ūkio ministru Vytu Navicku.
Laikysis išvien
Pasak ūkio ministro V.Navicko, nors regioniniai ryšiai nuolat stiprinami, tenka pripažinti, kad Baltijos valstybių energetikos sistemos dar nėra visiškai integruotos į bendrą Europos Sąjungos energetikos sistemą. „Šiaurės šalių patirtis energetikos srityje labai didelė, todėl jos perteikimas ir konsultacijos mums bus naudingos įgyvendinant užsibrėžtus tikslus”, – aiškino ūkio ministras.
Lietuvos vadovas V.Adamkus pažymėjo, kad Lietuvai svarbu kuo greičiau įgyvendinti Lietuvos ir Švedijos elektros tilto projektą. „Jis, artėjant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo terminui, turi ne tik komercinės, bet ir strateginės reikšmės visam regionui. Lietuvą ypač jaudina Baltijos dujotiekio poveikis Baltijos jūros ekologijai, todėl
nerandame argumentų, kodėl „Amber pipe” projektas nebuvo pasirinktas per Baltijos ir kitų ES valstybių teritorijas”, – kalbėjo V.Adamkus.
M.Olofsson pabrėžė, kad visi klausimai, susiję su Baltijos jūros ekologija, turėtų būti labai profesionaliai išanalizuoti ir įvertinti. Pasak ministrės, Švedija ir jos įmonės pasirengusios pasidalyti technologine patirtimi, kaip generuoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių bei mažinti klimato taršą.
V.Adamkus ir M.Olofsson taip pat aptarė Šiaurės dujotiekio „Nord Stream” keliamą grėsmę Baltijos jūros ekologinei sistemai. Pokalbio dalyviai sutarė, kad Baltijos ir Šiaurės valstybėms reikėtų laikytis išvien sprendžiant energetinio saugumo ir aplinkosaugos klausimus ES.
Svarbu visam regionui
V.Navickas pažymėjo, kad susitikimas su Švedijos atstove svarbus ne vien Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui. „Visam regionui tampa svarbūs planuojami įgyvendinti Lietuvos ir Švedijos elektros jungties, naujos atominės elektrinės, Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto statybos projektai”, – sakė jis.
Per spaudos konferenciją M.Olofsson pabrėžė, kad labai svarbu šalims toliau bendradarbiauti. „Lietuva turi išteklių, švedai – naujų technologijų ir patirties. Visa tai galima kartu sėkmingai panaudoti”, – teigė ji.
Investicijos į Lietuvos ir Švedijos elektros tiltą, preliminariais skaičiavimais, siektų apie 516 mln. eurų (1,782 mlrd. litų), jei būtų tiesiamas 700 megavatų galios kabelis. Tačiau, kaip pranešė „Lietuvos energija”, tiesiant 1000 megavatų galios kabelį reikėtų investuoti apie 637 mln. eurų (2,199 mlrd. litų). Didesnės galios elektros tiltas leistų ne tik sujungti energetikos sistemas, bet ir plėtoti atsinaujinančius elektros šaltinius abiejose valstybėse.
Elektros perdavimo sistemos operatorės „Lietuvos energija” ir „Svenska Kraftnat” baigė šalių elektros tinklų sujungimo galimybių studiją ir jau šią savaitę įmonių vadovai pasirašė memorandumą dėl ketinimų bendradarbiauti toliau. Pasak „Lietuvos energijos” generalinio direktoriaus Rymanto Juozaičio, Lietuva kovo viduryje sužinos, ar Švedijos įmonei abiejų šalių elektros tinklų sujungimo projektas yra komerciškai patrauklus. M.Olofsson patvirtino, jog Švedija suinteresuota abipusiais elektros energijos mainais, tačiau pabrėžė, kad spręsti, ar šis projektas komerciškai naudingas, turi ne Švedijos vyriausybė, o pati „Svenska Kraftnat”.
Abi šalys pripažįsta, jog projektas – tai puiki galimybė sujungti elektros energijos rinkas ir sudaryti sąlygas integruoti Baltijos elektros rinką į ES rinką, spręsti sistemines patikimumo, saugaus elektros tiekimo, gamybos šaltinių diversifikavimo problemas tiek Baltijos, tiek Skandinavijos regione. Projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2015 metų.