Policijos budėtojai dar mažiausiai dvejus metus nuo savo pečių negalės nusimesti didesnio nei įprasta darbo krūvio.
Nors planuota, kad pagalbos numerio 112 aptarnavimą teritoriniai policijos padaliniai atliks tik laikinai, realybė – kitokia. Spalį bus iš esmės užbaigtas tik Bendrojo pagalbos centro (BPC) įkūrimas Vilniuje, o pažadai apie keturių regioninių centrų įsteigimą, aprūpintų modernia technika ir dešimtimis operatorių, iki 2006-ųjų pabaigos liks neįvykdyti.
Dabar žmonių prašymus padėti numeriu 112 priimantys uostamiesčio policijos budėtojai negali pasigirti nei gausiomis pajėgomis, nei visomis būtinomis techninėmis priemonėmis.
Skambučių – per pusę milijono
Kol regioninių centrų steigimo planai tebedulka valdininkų stalčiuose, policijos budėtojai vos suspėja priimti visų interesantų skambučius.
Igoris Ivanovas, Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas, sako, kad budėtojų darbo krūvis pradėjus aptarnauti numerį 112 kasmet laipsniškai didėja.
Jeigu praėjusiais metais priimta 60 tūkstančių policijos pagalbos ar atitinkamos informacijos prašiusių žmonių skambučių, tai per šių metų pusmetį – jau 37 tūkstančiai.
Be to, prie šių duomenų reikėtų dar pridėti ir medikams bei ugniagesiams iš policijos peradresuojamus skambučius. Vidutiniškai nuo bendro skambučių srauto jie sudaro dešimtadalį.
„Per parą budėtojai užregistruoja iki dviejų šimtų pranešimų telefonu. O iš viso per 24 valandas sulaukiama pusantro ar net du tūkstančiai skambučių. Reiškia, per metus budėtojų telefonai skamba mažiausiai 600 tūkstančių kartų”, – suskaičiavo I. Ivanovas.
Juostiniai magnetofonai – praeitis
Viršininko teigimu, pateikti skaičiai byloja apie milžinišką darbo krūvį, nes trys budėtojai darbo metu ne tik telefonų ragelius kilnoja.
„Apie kiekvieną nusikaltimą – vagystę, nužudymą ar kitokią neteisėtą veiklą – dera surinkti atitinkamą informaciją ir ją registruoti. Be to, atliekamas prevencinis darbas, skambinantiesiems teikiama juos dominanti informacija. Budėtojai, priėmę pranešimą, koordinuoja ir policijos pareigūnų, vyksiančių į įvykio vietą, veiksmus, seka įvykių suvestinę visos šalies mastu”, – apie policininkų kasdienybę pasakojo ir apie darbuotojų trūkumą užsiminė I. Ivanovas.
Policijos budėtojų vadas džiaugėsi, kad pastaruoju metu bent pagerėjo darbo sąlygos. Pavyzdžiui, sovietiniais laikais naudojamus juostinius magnetofonus, naudotus pokalbiams telefonu įrašyti, pakeitė moderni skaitmeninė technika. Nuo praėjusių metų rudens piliečiai nebeturi progos priekaištauti policijai dėl to, kad jai neįmanoma prisiskambinti.
„Vienu metu budėtojai gali priimti trisdešimt skambučių. Jeigu anksčiau, kol su keliais žmonėmis buvo kalbamasi, kiti visiškoje nežinioje „kabėjo ant laido”, tai dabar turime atsakovą, pranešantį apie užimtą policijos liniją ir prašo palaukti”, – sakė I. Ivanovas.
Deja, Operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojų patalpų sienas iki šiol puošia tik popierinis Klaipėdos miesto žemėlapis. Pašnekovas sakė kol kas tik galįs pavydėti Rygos policijai, turinčiai skaitmeninį žemėlapį.
„Ši priemonė gerokai palengvintų budėtojų darbą. Jie, gavę pranešimą apie nusikaltimą, galėtų vos žvilgtelėję į žemėlapį matyti, kuris patrulių ekipažas tuo metu yra arčiausiai įvykio vietos”, – svajojo I. Ivanovas.
Praneša ir apie ateivius
Anot Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko, nors policijos budėtojų darbas yra sudėtingas ir atsakingas, jų kasdienybę drumsčia 112-ąja pagalbos telefono linija piktnaudžiaujantys žmonės. Nuolatinių piktadarių yra apie dešimt – pareigūnai juos jau lengvai atpažįsta iš balso ir net žino gyvenamąją vietą.
Šie piliečiai, kurių aktyvumas itin padidėja per pilnatį, į policiją skambina dažnai ir vedami skirtingų tikslų.
I. Ivanovas prisiminė, kad vienas vyriškis periodiškai skundžiasi, jog yra sekamas. Kita klaipėdietė, kone kasdien einanti pasivaikščioti po miestą, savo pareiga laiko pranešti apie vienoje ar kitoje gatvėje regėtas šiukšles, skundžia prastai savo darbą atliekančius kiemsargius. Budėtojai žino, kad minėtąją ponia geriau įdėmiai išklausyti ir nepadėti ragelio, nes priešingu atveju ji trukdys dirbti visą likusią dieną.
Pareigūnams gerai pažįstama ir moteris, kuri mėgsta skųstis, esą ją pavojingais spinduliais, prasiskverbiančiais per sieną, kėsinasi nužudyti kaimynai. O kita klaipėdietė ne kartą pranešė policininkams apie tai, kad uostamiestyje nusileido ateiviai iš kosmoso. Skraidančias lėkštes moteris kartą regėjo ir Giruliuose, ir prie Kalotės ežero.
O labiausiai budėtojams trukdo dirbti vaikai ir paaugliai. Policininkai jau tiksliai žino, kada Klaipėdos mokyklose baigiasi pamokos – iš savo mobiliųjų telefonų su naudojamomis papildymo kortelėmis mažamečiai skambina per pertraukas.
Mažieji klaipėdiečiai arba tyli, arba bjauriai įžeidinėja pareigūnus.
„Labas, agurke, kaip gyveni?”, – vieną švelniausių pavyzdžių pateikė I. Ivanovas, pridūręs, kad tada, kai jaunuosius chuliganus pavyksta nustatyti, jų tėvams už vaikų nepriežiūrą gresia įspėjimai ir baudos. Tiesa, jos siekia vos keliasdešimt litų.
Nė žingsnio į priekį
Žinią, kad sustojo planai 112-osios telefono linijos aptarnavimą iš uostamiesčio policijos atiduoti Vakarų regiono pagalbos centro operatoriams, mūsų dienraščiui patvirtino ir Vilniuje.
BPC prie Vidaus reikalų ministerijos Organizacinio skyriaus vyresnioji specialistė Palmira Vinkšnaitė sako, kad šiandien niekas negali pasakyti, kada regioniniai centrai bus įkurti, kaip žadėta, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.
„Iki spalio 12-osios turi būti baigtas bandomojo BPC projekto įgyvendinimas Vilniuje, o iki šių metų pabaigos parengtas BPC ir pagrindinėms tarnyboms reikalingos techninės ir programinės įrangos plėtros projektas. Tik po bus pradėta reali BPC veiklos plėtra į regionus”, – aiškino P. Vinkšnaitė.
Priminsime, kad pagalbos centrų veiklos pagrindas – tiesioginis kontaktas su nelaimėliu, gautų pagalbos skambučių niekam neperadresuojant. Nusprendęs, kurių pagalbos tarnybų pajėgos reikalingos nelaimės vietoje, specialistas kompiuterių ir ryšio įranga perduos šauksmą apie nelaimę.
Operatoriui priėmus pagalbos skambutį, informacinė sistema automatiškai atpažins skambinančiojo numerį ir buvimo vietą, suteiks asmens, kurio vardu registruotas telefono numeris, duomenis, registracijos adresą bei šią vietą parodys skaitmeniniame žemėlapyje.
Preliminariais skaičiavimais, kiekviename iš keturių regioninių bendrosios pagalbos centrų turėtų dirbti po pusšimtį operatorių ir keletą administracijos darbuotojų.
Natalija Mogučaja
„Vakarų ekspresas”