Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį atmetė prieškario Lietuvos prezidento Antano Smetonos vaikaičio Antano Algirdo Smetonos skundą Lietuvai dėl senelio turto, kurį nusavino sovietų valdžia, sugrąžinimo.
Galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu paliktas galioti pernai balandį paskelbtas žemesnės instancijos teismas sprendimas, kuriuo Lietuvos pilietybės neturinčio pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
A.A.Smetona kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvą, atstovaujamą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), perduoti jo nuosavybėn ir valdymui kaip vieninteliam buvusio šio turto savininko A.Smetonos vaikaičiui pastatus, statinius bei įrengimus, o Vilniaus apskrities viršininko administraciją – 131,3 hektarų žemės sklypą Ukmergės rajone, Užulėnio kaime.
Užulėnis yra pirmojo Lietuvos prezidento A.Smetonos tėviškė.
Šis turtas 1940 metais buvo konfiskuotas pagal „Pabėgusių iš Lietuvos bei besislapstančių asmenų turtui konfiskuoti įstatymą”.
A.A.Smetona teismuose skundėsi, kad nėra Lietuvos pilietis, todėl jis negalėjo kreiptis dėl turto sugrąžinimo pagal Lietuvos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Savo skundą jis grindė bendraisiais nuosavybės neliečiamumo ir jos gynimo nuo pažeidimų principais, įtvirtintais Lietuvos įstatymais.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog okupacinės valdžios savivalės aktų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėta valstybinė nuosavybė, nes neteisės pagrindu negali atsirasti teisė. Tad tokiu būdu iš žmonių atimtas turtas laikytinas tik faktiškai valstybės valdomu turtu.
Pareiškėjo nuomone, 1940 metais konfiskavus jo senelio, kaip „pabėgusio liaudies priešo”, turtą, buvo pažeista jo teisė turtą paveldėti. Nusavintą senelio turtą dabar valdo Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau nėra jokio juridinio akto, kurio pagrindu šie pastatai ir žemė perėjo Lietuvos nuosavybėn. Apleisti pastatai irsta ir griūva.
SAM teismuose prašė teismo atmesti skundą kaip nepagrįstą paaiškindamas, jog A.A.Smetona su pareiškimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi tik 2006-ųjų rugsėjo 15 dieną, praleidęs įstatyme nustatytą prašymų padavimo terminą, o skunde nenurodo jokių priežasčių ir jas patvirtinančių dokumentų.
A.A.Smetona neturi Lietuvos pilietybės, tad neatitinka ir antrosios įstatyme numatytos sąlygos, kurių pagrindu būtų pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. SAM patikėjimo teise valdo pastatus, esančius Užulėnų kaime (Užugirio dvare), o ne žemę.
Trečiojo suinteresuoto asmens – Vilniaus apskrities viršininko administracijos – atstovas teismuose paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo A.A.Smetonai klausimas negali būti sprendžiamas, nes jis nustatytais terminais nėra pateikęs nuosavybės teisių atkūrimui reikalingų dokumentų, vadovaujantis LR piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, nėra atnaujinti ir terminai dėl priežasčių, kurias teismas pripažintų svarbiomis.
Pirmasis Lietuvos prezidentas A.Smetona 1940 metų birželį, SSRS kariuomenei okupuojant Lietuvą, pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją ir pagaliau – į JAV, kur žuvo gaisre 1944 metų sausio 9 dieną.
A.A.Smetonos tėvas Julius Ringaudas Smetona mirė 1974 metais JAV.