Mokykla toliau kartoja savo reikalavimus

Valdžios pažadai gerinti darbo sąlygas neužliūliavo mokytojų budrumo – į nacionalinį forumą Kaune susirinkę pedagogai kartojo savo reikalavimus ir lydėjo juos švilpimais.
Šeštadienį į Kauno sporto halę Lietuvos pedagogus sukvietė trys iki šiol atskirai dirbusios ir dėl svarbiausių švietimo problemų nesutarusios profesinės sąjungos. Kovodami dėl didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų mokytojai nutarė suvienyti jėgas.

„Ačiu už ubago lazdą”, – toks plakatas halėje pasirodė po to, kai Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas pažadėjo nuo kitų metų pedagogams atlyginimus padidinti 15 procentų. Mokytojai replikavo, kad esant didelei infliacijai, kokia yra dabar, toks atlyginimų padidinimas – tik pasityčiojimas iš sunkaus pedagogų darbo. „Gėda!” – skandavo forumo dalyviai ir kalbant švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei, kuri aiškino, kad atlyginimai kasmet didėja, bet mokytojai to neįvertina.

Pedagogai nepritarė Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatai pereiti prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, jų neįtikino ir aiškinimas, kad, Vyriausybei priėmus ilgalaikę atlyginimų didinimo programą, padėtis keisis, mokytojų darbas bus labiau reglamentuotas.

„Valdžios tyčiojimasis iš mokytojų peržengė visas ribas. Mokytojas nebeturi jokių teisių. Iš jo daug reikalaujama, kraunama daugybė darbų, bet jam atlyginama minimaliai. Streikuoti nutarėme jau nebeturėdami vilties su valdžia susitarti. Nors mus kai kas smerkia, bet manome, kad elgiamės teisingai”, – dienraščiui pasakojo į forumą atvykusi pedagogė iš Plungės Sofija Račkelienė.

Kauno Šančių vidurinės mokyklos mokytoja Edita Tamulevičienė teigė netikinti, kad po šio forumo kas nors keisis. „Atėjau pasiklausyti, bet valdininkų kalbos seniai girdėtos, pažadai – irgi. Mokytojų darbo problemas reikia spręsti iš esmės. Į mokyklą nebeateina jaunų pedagogų, trūksta specialistų. Kai dabartinė mokytojų karta paliks mokyklą, nebebus kam joje dirbti”, – svarstė pedagogė.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga” pirmininkas Kęstutis Juknius ragino pedagogus solidarizuotis ir vieningai kovoti dėl savo teisių. Pastaruoju metu, pasak pirmininko, surinkta daugiau nei 7000 pedagogų, reikalaujančių didesnių atlyginimų, parašų. „Šviesuomenė labiau nuskriausta ir pažeminta būti nebegali”,- iš forumo tribūnos kalbėjo K. Juknius.

Forumo dalyviai piktinosi, kad švietimo reforma iki šiol neduoda norimo rezultato, mokyklos ir mokytojų prestižas smunka ne vien dėl pedagogų kaltės. Pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus, reformuojant mokyklą nebūtina dairytis į užsienį ir bandyti dirbtinai pritaikyti kitos šalies modelį.

„Tereikėjo atsigręžti į praeitį ir bandyti išsiaiškinti, kas švietimo sistemoje buvo gero. Laimėtume daug daugiau nei dabar, kai visas pertvarkos procesas vyksta chaotiškai. Dėl nuolatinių eksperimentų blogėja mokymo kokybė, prastėja mokinių žinios, ardomos gerai dirbančios mokyklos”, – negailėjo pylos švietimo valdininkams pedagogas.

Piktintasi, kad aukštosios pedagoginės mokyklos, rengdamos mokytojus, tuščiai švaisto lėšas: jas baigę jauni absolventai pagal įgytą specialybę nedirba. Mokyklose trūksta ne tik informatikos, matematikos, užsienio kalbų specialistų, bet ir lituanistų. Mažai uždirbdami mokytojai, užuot daugiau laiko ir jėgų skyrę darbui pamokose, užsiima korepetitorine veikla, ieško kitokių papildomų darbų. Todėl jų prestižas mokykloje, sakė S.Jurkevičius, nuolat smunka.

Forumo dalyviai parengė rezoliuciją, kurioje suformulavo pagrindinius reikalavimus Vyriausybei. Vienas pagrindinių reikalavimų – ilgalaikėje pedagogų atlyginimų didinimo programoje numatyti, kad visų mokytojų atlyginimai kasmet 20 procentų viršytų šalies darbo užmokesčio vidurkį.